Galerijoje "Meno parkas" veikiančioje parodoje "Litrožis" menininkas Aleksas Andriuškevičius kviečia pažaisti labai rimtomis temomis.

Kiekvienam skoniui

Savo parodos anotacijoje A.Andriuškevičius cituodamas daugialypį avangardistą, muzikos teroristą Johną Cage'ą, klausia: "Jei nusigręžtume nuo pinigų, kas mums liktų?" ir atsako: "Manyčiau – grožis." Perskaičiusi šiuos sakinius, prisiminiau Fiodoro Dostojevskio frazę: "Grožis išgelbės pasaulį." Ne purvini, suglamžyti, nučiupinėti pinigai, o tyras, kvapą gniaužiantis grožis. Jei nuspręstume atsakyti į J.Cage'o klausimą, – grožis yra neišmatuojamas, jo pilna visur, kur tik nukrypsta akys, jis nieko nekainuoja, o grožėtis ir kartu kurti galima visą parą. Tad kam tie pinigai? Kas juos išgalvojo?

Kviesdamas į parodą "Litrožis" charizmatiškasis A.Andriuškevičius ironiškai bei žaismingai žvelgia į jau buvusią mūsų valiutą ir kuria grožį, sklindantį iš paveikslų, plastikinių butelių, stiklainių.

Netradicinės vietos grožiui, bet juk menininkai nepripažįsta ribų, jie gali iš nieko sukurti kažką ir tam kažkam suteikti pavadinimą, taip jį konkretizuodamas. Ar bus grožis, ar jo nebus – kiekvieno asmeninis reikalas, priklausantis nuo to, kokia plati jo paties grožio suvokimo skalė.

Taip ir šioje parodoje – kiek to grožio, sunku atsakyti, bet įvairovės – apstu. "Litrožyje" eksponuojami piešiniai, tapybos darbai, instaliacijos, vaizdo kūrinys. Darbai pagal atlikimo technikas pritaikyti kiekvieno skoniui: kas nesižavi instaliacijomis (ar jų nesupranta) – gali grožėtis tapyba; kam ekspresyvūs paveikslai atrodo per šiurkštūs – gali medituoti prie jautrių, ažūriškų piešinių. Kam norisi medijų meno – akis gali kreipti į autoriaus sukurtą filmuką. Visi patenkinti, visi pasigrožėję.

Lito skonis ir kvapas

Į šią parodą negalima eiti nusiteikus rimtai vertinti kūrinius – eiti ten reikia atsipūsti, nusijuokti, pažaisti drauge su menininku. A.Andriuškevičius moka nustebinti, nepaisyti ribų, ironizuoti (ir analizuoti).

Originalus kūrėjo žvilgsnis atsiskleidžia instaliacijoje "Literalinis", "Litulys", kurioje plastikiniai buteliukai pripildyti smulkiai supjaustytų pinigų. Priėjęs prie kiekvieno butelaičio žiūrovas gali uosti pinigus. Jis gali bandyti atskirti kuo kvepia 10, 20, 50 litų. Kitoje instaliacijoje – "Litarinatas", "Lituo" – stiklainiuose marinuoti pinigėliai. Ar ne smalsu, koks jų skonis? Ar ne įdomu būtų stiklainiuką kitą užkonservuoti, pasidėti į sandėliuką?

Vaizdo kūrinyje "Kanalu į..." – abstrakčios, iš supjaustytų litų sulipdytos formos – tarsi meteoritų nuolaužos, nuotrupos, sklaidosi pilkame fone. "TV sniegas 1" ir "TV sniegas 2" – smulkučiai litų gabalėliai sugula ant popieriaus lapo, besiblaškydami, triukšmaudami, spausdamiesi vienas prie kito (tarsi ieškodami sau vietos, o tos vietos jau nebėra, nes į Lietuvą atėjo euras!).

Tobulas netobulumas

Litų ir tapybos jungtis regima paveiksluose: "Linksminkintis", "Laiko", "Nebus", "Kada", "Pasenėsma". Įdomu, ar iš kūrinių pavadinimų menininkas specialiai sudėjo sakinį, kuris skamba taip: "Linksminkintis laiko nebus, kada pasenėsma"? Atsitiktinai, ar suplanuotai – ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad reikia linksmintis čia ir dabar, šioje parodoje, išėjus iš jos, grįžus namo, nes kai mūsų kūnai ir protas pavargs, to daryti nebegalėsime, nebepajėgsime.

Santūrumu, susikaupimu alsuoja A.Andriuškevičiaus piešinių serijos: "Akimirkų kasdienės preliudijos I–XI" bei "Ir sniegas į nieką pavirto I–IV". Pilkšvų piešinių ažūruose matomo figūros, simboliai sužadins žiūrovo vaizduotę.

A.Andriuškevičius sugeba išlikti aktualus, nenuobodus, į amžinas vertybes nepaskendęs menininkas, savo kūriniais pašiepiantis mūsų "tobulą" pasaulį. Tad būkite aktyvūs, gudrūs ir gerai nusiteikę, ieškodami grožio parodoje "Litrožis".

Kas? A.Andriuškevičiaus kūrinių paroda "Litrožis".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Vasario 14 d.