Klasika – antrame plane

Tyrimai rodo, kad 2015-ieji muzikos industrijai buvo sėkmingiausi per pastaruosius penkiolika metų. Augimas susijęs su skaitmeninio muzikos formato generuojamomis pajamomis, kurios pirmą kartą viršijo vinilinių ir kompaktinių plokštelių pardavimą, o pajamos iš skaitmeninės muzikos prenumeratos, parsisiuntimų ir reklamos tokiuose tinklalapiuose kaip, pavyzdžiui, "YouTube" sudarė 45 proc. pasaulinės muzikos industrijos pajamų (palyginkime: tradicinio formato plokštelių pardavimas sudarė 39 proc.).

Tiesa, vinilinės plokštelės išgyvena renesansą – atlikėjai vis dažniau platina savo muziką šiuo formatu, o melomanai noriai perka ir klausosi plokštelių, kurios tampa tam tikru prabangos elementu.

"Pramogų industrijos – vienos greičiausiai augančių", – pastebi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Audiovizualinių menų katedros vedėjas Vytautas Kederys. Jo nebestebina įmonių atstovų prašymai rekomenduoti muzikos technologijų absolventus ar net studentus pačioms įvairiausioms pareigoms.

Pakeliui į "Grammy"

"Prieš garso režisūros studijas mokiausi konservatorijoje, buvau pianistė, grojau klasikinę muziką. Atėjo laikas, kai uždaviau sau klausimą: ar aš tikrai noriu būti koncertuojanti pianistė, akompaniatorė, ar dėstytoja, – sako Aleksandra Suchova, KTU studijų programos Muzikos technologijos absolventė. – Supratau, kad su muzika atsisveikinti nenoriu, nes tai yra tai, ką dariau nuo vaikystės. Gyvenau su tuo kasdien, tačiau atlikėja būti nebenorėjau".

Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT) dirbanti garso režisierė, kuri šiemet įgijo magistro laipsnį Karališkojoje Kopenhagos akademijoje, vasaros pradžioje pelnė prestižinį garso režisierių konvencijos apdovanojimą. Konvencija, vienijanti viso pasaulio profesionalus, dirbančius garso srityje, įvertino A.Suchovos įrašą, kuriame skamba Lietuvos kamerinis orkestras ir solistas Niujorko metropoliteno operos pirmasis fleitininkas Denisas Bouriakovas.

2014-aisiais A.Suchova kartu su Viliumi Keru, kuris taip pat yra Muzikos technologijų studijų programos absolventas, buvo nominuoti "Grammy" apdovanojimui už solisto Lawrence'o Brownlee ir Kauno miesto simfoninio orkestro įrašą.

Garso architektai

"Garso režisieriaus darbe yra daugiau psichologijos nei technologijos – kiekvienas muzikantas, atlikėjas, menininkas yra skirtingas, ir reikia atrasti ryšį su juo", – įžvalgomis dalijasi KTU absolventė A.Suchova, viena akustinės muzikos garso įrašų kompanijos "Baltic Mobile Recordings" įkūrėjų.

Beje, šiemet ši įmonė laimėjo muzikos pasaulyje ypač vertinamą "ECHO Klassik" apdovanojimą už solistės Annos Vinnitskajos ir Baltijos šalių kamerinio orkestro "Kremerata Baltica" įrašą.

Jaunoji garso režisierė teigia, kad siekiantieji save realizuoti šioje srityje gali rasti daugybę jos pritaikymo šakų: "Garso režisierius dirba ir, pavyzdžiui, televizijoje, ir su įrašais, ir yra atsakingas už įrašinėjamo albumo montažą. Nuo garso režisieriaus kūrybiškumo ir pasirengimo priklauso darbo procesas įrašo metu, jo sėkmė: reikia ne tik išsiaiškinti atlikėjų poreikius ir lūkesčius, bet ir griežtai planuoti laiką, atidžiai pasirinkti techniką."

Pasak V.Kederio, KTU Muzikos technologijų absolventai dirba visose Lietuvos televizijose, šias studijas yra baigę ir Kauno valstybinio muzikinio teatro, Klaipėdos valstybinio teatro vyriausieji garso režisieriai. Garso įrašų studijose bei vietinių ir tarptautinių koncertų garso aptarnavimo įmonėse taip pat dirba KTU baigę garso režisieriai.

"Turime ir inovatorių, pavyzdžiui, Mindaugą Badoką, kuriantį elektroninius, jautrius judesiui muzikinius instrumentus", – pasakoja SHMMF Audiovizualinių menų katedros vedėjas.

Profesionalus garso režisierius, KTU dėstytojas V.Kederys teigia, kad muzika šiandien yra ne tik garso technika, bet ir jos taikymas programinėje įrangoje, muzikos programavimas, internetinė muzikos erdvė.

"Atsiverskite muzikos akustikos vadovėlį ir, brisdami per schemų bei formulių gausą, bandykite sau įteigti, kad muzika neturi nieko bendra su tiksliaisiais mokslais ir technologijomis, – nepavyks. Tarpdalykiniai muzikos mokslai – tie, kuriuose taikomi tiksliųjų ir technologinių mokslų metodai – pasiekti aukštą lygį gali tik technologijos universitete", – įsitikinęs V.Kederys.