Anot Nacionalinis Kauno dramos teatro atstovės Jolantos Garnytės-Jadkauskienės, ant scenos eksponuojama originali pirmojo vaidinimo „Joninės“ (1920 12 19) afiša priminė, kiek dešimtmečių nutekėjo, bet niekas nepamiršta – profesionalaus teatro gimimas ir jo kūrėjai atkuriami režisieriaus Gyčio Padegimo spektaklyje „Pirmeiviai“. Minėdamas 101-ąją įkūrimo sukaktį, teatras surengė gerumo ir padėkos vakarą – padėkos ženklu „Auksine Teatro Rūtos Šakele“ pagerbė meno idėjai atsidavusius kūrėjus.

Didžiojoje scenoje susirinkusius svečius pasveikino teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.

„Jie, pirmeiviai, buvo užburti teatro meno idėjos, buvome užburti ir mes šios idėjos, ji išsipildė – tapome šio teatro dalimi. Kiek daug per 101 metus kūrybos, kiek daug gražių tarnysčių pašaukimo ir meno idėjai“, – kalbėjo E. Stancikas, akcentuodamas, kad žengiant į naują šimtmetį, gimsta nauja tradicija kartu su teatro mecenatu, įmonių grupe „SDG“ bei Lietuvos teatro sąjunga kasmet pagerbti labiausiai nusipelniusius kūrėjus.

Teatro nuotr.

Susirinkusiuosius sveikinusio kultūros ministro Simono Kairio teigimu, padėkos apdovanojimų, kurie teikiami už žiūrovams kuriamą dvasinę šventę, negali būti per daug, ir tokios iniciatyvos yra sveikintinos.

Šventės dalyvius taip pat pasveikino kunigas bei Nacionalinio Kauno dramos teatro Meno tarybos narys Artūras Kazlauskas, primindamas apie vertybes, mokėjimą priimti pamokas.

Naujasis padėkos ženklas teatralams simbolizuoja verslo ir kultūros suartėjimą. Šio apdovanojimo mecenatai – įmonių grupės „SDG“ (Saugaus darbo garantas) vadovai Rūta ir Eduardas Jasai, prieš porą metų rėmę spektaklio „Pirmeiviai“ sukūrimą, o dabar įsteigę auksinį ženklą ir piniginę premiją.

Prisipažinęs, kad jam labai džiugu būti tarp pirmųjų penkių apdovanotųjų tokiais gražiais apdovanojimais, ir tai laiko bene svariausiu savo kūrybinėje biografijoje apdovanojimu, kompozitorius G. Kuprevičius pasakė: „Kai kultūra išeis iš Kultūros ministerijos ir liks mecenatų rankose, galėsime kalbėti apie tikrąją Lietuvos kultūrą (...) Ir tada sulauksime Trijų karalių dovanų. Ne tų, kurias mums kasdien bruka televizijos. Gausime tas dovanas, kurios turtina sielas“.

Teatro nuotr.

G. Kuprevičius atkreipė dėmesį į solidų kiekvieno iš apdovanotųjų amžių sakydamas kad šitie 5 apdovanojimai yra „mamutų apdovanojimai, ir niekas niekada jų negali išnaikinti“.

Jis prisiminė, kaip jo mama Regina Liachovičiūtė-Kuprevičienė atveždavo 1944-aisiais gimusį savo sūnelį į tą patį teatrą, kuriame apdovanojimas dabar įteiktas. Į dekoracijų cechą, kur ji tuomet dirbo, ir aktorės tapdavo laikinomis „auklėmis“. Teatre dirbo ir G. Kuprevičiaus tėvas.

„O 1969-aisiais į Kauno dramos teatrą atėjau su muzika pirmajam savo darbui, ir tai buvo „Mamutų medžioklė...“ Mamutai niekada neišvyks, jie ir dabar siaučia. Tai, kas gero kultūroje vyksta, yra mamutų darbas, O kas nepavyksta, ne mamutai čia veikia. Nežinau, koks žvėris tokiu atveju pasidarbuoja, net jeigu jį kai kas ir pavadina mitiniu žvėrimi...“, – su lengva ironija dėstė G. Kuprevičius savo komentarus, į kuriuos reaguodami iš visos Lietuvos susirinkę į iškilmingą vakarą 101-ąjį gimtadienį mininčiame teatre žiūrovai plojo atsistoję.

Vakarą vainikavo pianisto, virtuozo Petro Geniušo koncertas fortepijonui „Improvizacijos iš pasąmonės bibliotekų“. Po renginio svečiai bendravo Didžiosios scenos fojė, kurioje eksponuojama režisieriaus Jono Jurašo kūrybinį kelią apžvelgianti paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Joje – gausybė padėkos premijos laureatų kūrybos ženklų ir prisilietimo.