- Gražina Dainauskienė, muzikologė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų pabaiga buvo dosni operos mėgėjams – nuaidėjusi premjeromis Vilniuje ir Kaune. Italų kompozitoriaus Giuseppe's Verdi „Traviata“, nors ir metais vėluodama dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pažymėjo Lietuvos profesionaliosios operos gimimo jubiliejų, kaip ir prieš 100 metų – Kauno muzikiniame teatre – žvelgiant į Naujuosius metus.
Kauno scenoje ši opera su nedidelėmis pertraukomis skambėjo visą 100-metį – keitėsi statytojai, solistai, scenografijos. Nesikeitė tik visų pamėgta muzika ir kaskart išgyvenama psichologinė drama, kurioje atsiskleidžia kompozitoriaus gyvenamojo laikotarpio aplinka ir jausmai, suprantami ir jaudinantys visais laikais.
Kiekvienas „Traviatos“ pastatymas turėjo savo išskirtinių žymių. Senesnieji išlikę tik archyviniuose kadruose ir įrašuose. Todėl 100-mečio retrospektyva, supažindinanti su visais teatre buvusiais „Traviatos“ pastatymais, patraukia daugelio žiūrovų dėmesį teatro fojė operos pertraukų metu.
Simboliškai virš scenoje vykstančio veiksmo kabantis laikrodžio mechanizmas – pagrindinis sceninis akcentas, paliekantis erdvės choreografiniams intarpams ir masinėms scenoms.
Šią visame pasaulyje populiarią ir įvairiai interpretuojamą operą statyti atrodytų paprasta, tačiau ir sudėtinga siekiant atrasti ir atskleisti kažką naujo. Todėl žinant, kad šį kartą damos su kamelijomis trapų gyvenimo epizodą atskleisti pakviesta choreografė ir baletmeisterė Anželika Cholina, dėmesys naujam pastatymui dar labiau sustiprėja. Operos kūrėjų komandoje – ir dirigentas Ričardas Šumila bei scenografas Marijus Jacovskis.
Simboliškai virš scenoje vykstančio veiksmo kabantis laikrodžio mechanizmas – pagrindinis sceninis akcentas, paliekantis erdvės choreografiniams intarpams ir masinėms scenoms. Ir solistams, kurie išskiria šią „Traviatą“ iš ankstesnių savo jaunatviškumu ir maloniai nuteikiančiomis perspektyvomis.
Puikios abi Violetos – Gabrielė Bukinė ir Agnė Stančikaitė, suvaldžiusios premjerinį jaudulį ir įtikinamai kuriančios Violetos vaidmenį – tiek solo, tiek duetuose ir kituose ansambliuose. Violetos mylimasis Alfredas – naujomis vokalo galimybėmis klausytojus nudžiuginęs Egidijus Bavikinas, atsakingai ir kryptingai brandinantis savo personažą, bei Tomas Pavilionis, jau kūręs šį vaidmenį Klaipėdos muzikiniame teatre.
Alfredo tėvą Žoržą Žermoną ankstesniame Kauno teatro pastatyme dainavęs ir įvairiuose Lietuvos bei užsienio operos teatruose jį dainuojantis Laimonas Pautienius savo solidžia scenine patirtimi suteikia pasitikėjimo ir tą patį vaidmenį kuriantiems jaunesniems kauniečiams solistams (Andrius Apšega ir Žygimantas Galinis).
Iš antraplanių išryškintas Violetos tarnaitės Aninos vaidmuo (Kristina Siurbytė ir Ieva Vaznelytė), pabrėžiantis vidinį abejingumą Violetos kančioms ir tirpstančiam gyvybingumui. Empatijos nedemonstruoja ir daktaras Grenvilis (Giedrius Prunskus ir Joris Rubinovas), dar labiau atskiriantis Violetą nuo gyvojo karnavalu kunkuliuojančio pasaulio. Visos operos emocinė kulminacija išryškėja trečiojo veiksmo scenoje Alfredui ir jo tėvui atvykus į Violetos namus. Ar ir jų empatija Violetos tragizmui apsimestinė? Palikime apie tai spręsti žiūrovui.
Būtent toks gaivus žvilgsnis į „Traviatos“ turinį labiausiai tinka mėgavimuisi be dėmesį nuo muzikos atitraukiančių perteklinių vaizdo detalių.
Pastatymo režisierė A.Cholina pasirinko tradicinį operos perteikimo būdą. O juk kiek pasaulyje pastatyta „Traviatos“ operų, bandant pagrindines idėjas priartinti ir atskleisti įvelkant operą į nūdienos aplinką ir šiuolaikinius apdarus! Tačiau būtent toks gaivus žvilgsnis į „Traviatos“ turinį labiausiai tinka operos Lietuvoje jubiliejui paminėti ir mėgautis be dėmesį nuo muzikos atitraukiančių perteklinių vaizdo detalių.
Žinant A.Cholinos šokio teatro spektaklius, natūraliai kyla klausimas apie choreografijos epizodus operoje. Stebint spalvingus čigonių ir matadorų šokius belieka apgailestauti, kad G.Verdi, rašydamas operą, neįtraukė jų daugiau.
Orkestro polėkį suvaldyti bando dirigentas R.Šumila, vadovaujantis ir viso spektaklio muzikiniam vyksmui. Pirmosiose premjerose paprastai pasitaiko tobulintinų dalykų ansambliuose ar tarp orkestro ir dainininkų, bet pastatymo branda netruks ateiti, kai operoje visi dirba nuoširdžiai ir atsakingai. O Kauno valstybiniame muzikiniame teatre būtent taip ir yra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno scenos menų kūrėjai pagerbti tradiciniais apdovanojimais4
Kauno meno pasaulyje – premijų metas. Kauno taryba vakar bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams ir asociacijai. Išvakarėse apdovanojimus atsiėmė miesto teatralai. ...
-
Kaunas 1,5 mln. eurų EK premiją už Europos kultūros sostinės renginius skirs jų tęstinumui
Kauno miesto savivaldybė antradienį pritarė, kad 1,5 mln. eurų Europos Komisijos (EK) skirta premija būtų panaudota Europos kultūros sostinės renginių tęstinumui. ...
-
N. Janekinos paroda: į spalvų pasaulį įsisukę pavasario vėjai5
Ilgėja dienos, trumpėja vakarai, o išėjęs į gatvę jauti pavasario sugrįžimą. Taip apie jausmus, santykius, moteris ir apie akimirkos grožį kalba tapytoja Natalija Janekina „Parko galerijoje“ atidarytoje parodoje „Pavasario v...
-
Kauno kultūros premijos skirtos keturiems menininkams ir asociacijai
Kauno taryba antradienį bendru sutarimu pritarė, kad miesto kultūros premijos šiemet būtų skiriamos keturiems menininkams bei asociacijai. ...
-
Dėmesį traukia įspūdingi drugiai: išeinant lankytojams patariama apsidairyti1
Po kelerių metų pertraukos Kauno botanikos sodo oranžerijoje vėl skraido per kelis šimtus niekur nematytų drugių. Mažiausiems parodos lankytojams didžiausias įspūdis, kai drugeliai nutupia ant jų, praneša LNK. ...
-
Šokių kolektyvas „Ąžuolas“ prisijaukino ir antrą „Aukso paukštę“
Nedaug kolektyvų gali didžiuotis pelnę „Aukso paukštę“ – aukščiausią šalyje apdovanojimą mėgėjų meno srityje. Garliavos sporto ir kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Ąžu...
-
Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą – dėkingumo gestas
Per Kauno rajono bažnyčias keliauja grafikos darbo „Ukraina nepalaužta“ kopija – ukrainiečių dėkingumo gestas Kauno rajono ūkininkų sąjungai už aukas ir paramą. ...
-
Fotografė A. Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija4
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai ir kūrėjai kaip Quentinas Tarantino, Willemas Dafoe, Danielis Craigas, Marina Abramovič. Nuo paauglystės fotoaparato iš rank...
-
Elizabet, Aladinas ir čiurlioniškoji J. Daunytės arfa
Nors už lango kovas, orai marguoja kaip paukščio plunksnos. Dar vakar, rodos, mačiau baloje besišvarinančius kėkštus, vėl trumpam grįžo žiema, o dabar vos ne vasara. Tiesiu ranką į mėgstamą vartyti Czesławo Miłoszo „Ab...
-
Kokius portretus tapo skirtingų kartų tapytojos?3
Laikui bėgant, portreto žanro populiarumas tai didėjo, tai mažėjo, bet įdomus jis išliko iki šių dienų. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ veikianti keturių skirtingų kartų tapytojų – E...