Sausio pabaigoje Kalifornijoje (JAV) esančio Larkspuro miesto istoriniame kino teatre „Lark Theater“ įvyko mūsų akimis žiūrint neįprasta premjera – žiūrovai ekrane išvydo ne kiną, o Kauno valstybiniame muzikiniame teatre pastatytą lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baletą „Dezdemona“, kurį režisavo tarptautinio pripažinimo sulaukusi režisierė ir choreografė Anželika Cholina. Šios premjeros sėkmė ir puikūs atsiliepimai taip įkvėpė projekto prodiuserius, kad Kalifornijoje jau paskelbti papildomi seansai, o „Dezdemonos“ įrašą netrukus pamatys ir didžiųjų JAV miestų žiūrovai – kovą seansai numatyti Čikagoje, o balandį ir gegužę – Niujorke, Sietle, Los Andžele, Bostone, Vašingtone ir Filadelfijoje.

Lyg pabūti teatre

Žiūrėti filmu paverstą spektaklio ar koncerto įrašą kino teatre – JAV, o taip pat ir kitose šalyse, sparčiai populiarėjanti pramoga ir kultūrinio turinio sklaidos forma. Visus žiūrimumo rekordus pernai sumušęs popdainininkės Taylor Swift koncertinis įrašas „The Eras Tour“, kuris nuo premjeros 2023 m. spalį aplankė daugiau nei 8500 kino teatrų visame pasaulyje ir buvo parodytas šimtams tūkstančių žiūrovų, yra kone ryškiausias šios naujos tendencijos įrodymas.

Baleto „Dezdemona“ distribuciją JAV organizuojantis kompanijos „Art Seen Films“ vykdomasis direktorius, prodiuseris Eddie'is Aronoffas tikina, kad teatras pasaulio kinuose atsirado apie 2003–2006 m., kai savo spektaklius įrašų pavidalu ne tik interneto platformose, bet ir kino teatruose ėmė rodyti didieji pasaulio teatrai – Niujorko Metropolitan operos teatras, Londono Karališkasis operos ir baleto teatras, Maskvos Didysis teatras, Amsterdamo nacionalinis operos ir baleto teatras ir kiti.

„Tai yra būdas pasiekti platesnes auditorijas, populiarinti scenos meną, ir jeigu kokybiškai atliktas ir talentingai sumontuotas – toks įrašas jau ir pats tampa savotiška nauja meno forma“, – sakė E. Aronoffas, kurio dėka JAV kino teatruose anksčiau tokiu formatu jau rodyti režisierių A. Cholinos, Rimo Tumino, Rusiją palikusių ir egzilėje kuriančių režisierių-disidentų Dmitrijaus Krymovo ir Jurijaus Butusovo spektakliai.

Neseniai JAV buvo rodytas Klaipėdos dramos teatre D. Krymovo statytas „Fragmentas“, taip pat Vilniaus senajame teatre J. Butusovo statytas „Rozenkrancas ir Gildensternas mirę“ – abiejų spektaklių premjeros Lietuvoje įvyko 2023 m.

Anot JAV kino teatruose ką tik debiutavusio Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto „Dezdemona“ režisierės A. Cholinos, ypač Jungtinėse Valstijose toks scenos meno patyrimo formatas tampa labai populiarus. „Nes tai tarsi galimybė pabūti teatre. Žmonės dėl to suvažiuoja iš aplinkinių miestų. Jie išties patiria spektaklį, tik ekrane – vaizdo kokybė, nepriekaištingas montažas, kuris išlaiko ir pabrėžia kūrinio dramaturgiją, garso efektai žiūrovams sukuria stiprią iliuziją, kad jie pabuvojo gyvame spektaklyje, – pasakojo ji. – Šio baleto atveju, LRT filmavimo komandos ir kilnojamos televizijos stoties režisieriaus Armo Rudaičio bendras darbas – tiesiog tobulas. Įrašo kokybę bei montažą gyrė ir prodiuseris iš JAV – jis tikrai nufilmuotas kaip filmas!“

Premjeroje dalyvavo ir kompozitoriaus duktė

Pasak „Dezdemonos“ platintojo JAV E. Aronoffo, pirmieji baleto seansai Amerikoje sulaukė tokios sėkmės, kad buvo nuspręsta juos tęsti ne tik Kalifornijoje, bet ir drąsiau planuoti kitose valstijose. „Publikos reakcija buvo tiesiog puiki! – Galbūt nuskambės keistai, bet, spektakliui pasibaigus, žiūrovai kino teatruose ploja lygiai taip pat kaip ir tie, kurie spektaklius teatruose žiūri gyvai. Žmones spektaklis ekrane geba įtraukti ne ką mažiau, nei teatre žiūrimas. Ypač jeigu tai toks galingas ir paveikus spektaklis kaip šis. Todėl nieko nuostabaus, kad aplodismentai po premjeros netilo dar ilgai“, – įspūdžiais iš pirmųjų baleto rodymų JAV dalijosi jis.

Prodiuseris pasidžiaugė, kad premjeroje galėjo dalyvauti ir taip pat Kalifornijoje, Sakramente, gyvenanti Janetta Šenderovas Brandt – baleto „Dezdemona“ muziką sukūrusio žydų kilmės lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo (1945–2019) duktė. Jai įspūdį paliko ne tik vaizdas kino ekrane, bet ir gausūs palankūs atsiliepimai, kuriais žiūrovai dalijosi po premjeros, taip pat ir didelis dėmesys jos tėvo parašytam baletui, taip pat visai šio spektaklio kūrybinei komandai JAV vietos ir nacionalinėje žiniasklaidoje.

Istorinis įvykis Lietuvai ir Kaunui

Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys ką tik prasidėjusią „Dezdemonos“ kelionę per JAV kino teatrus vadina istoriniu įvykiu ne tik jo vadovaujamam teatrui, bet ir visai Lietuvai. „Didžiuojamės galėdami pristatyti tokio aukšto meninio lygio spektaklį tarptautinei auditorijai. „Dezdemona“ yra baletas, kuris kalba universalia, visiems ir visur suprantama – emocijų ir jausmų – kalba, todėl tikiu, kad jis ras savo publiką ir anapus Atlanto“, – sakė jis.

Anot B. Želvio, kino formatu pristatytas spektaklis – nors ir nebe pirmas, bet labai svarbus Lietuvos kultūros žingsnis į tarptautinę sceną, dar vienas svarus Lietuvos kultūros prisistatymas pasaulinei auditorijai, nes „Dezdemona“ iš arčiau supažindina amerikiečius su lietuvių kūrėjų vizijomis ir lietuviško scenos meno ypatumais, skatina mūsų teatro tradicijos ir mūsų menininkų matomumą.

„Šis unikalus baleto „Dezdemona“ sklaidos projektas yra svarbus Lietuvos kultūrai ir meno bendruomenei. Perkėlus spektaklį į kino ekranus, Lietuvos menas pasiekia dar platesnę auditoriją ir žengia į naują tarptautinio pripažinimo etapą, – sakė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas. – Mūsų tikslas – ne tik pristatyti lietuvišką baletą pasauliui, bet ir parodyti, kad Lietuvos menas yra modernus, aktualus ir pajėgus užkariauti tarptautinę žiūrovų auditoriją.“

B. Želvys įsitikinęs, kad prie spektaklio sėkmės prisidėjo ir režisierės A. Cholinos unikalus choreografinis braižas bei gebėjimas įkvėpti šokėjus kurti stiprius, emocingus vaidmenis. „Spektaklio choreografė – viena ryškiausių Lietuvos teatro kūrėjų, kurianti įvairiuose teatro žanruose, o jos darbai nuolat žavi publiką tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be šio baleto, Kauno scenoje ji su kaupu pateisino auditorijos lūkesčius pastačiusi tokius spektaklius kaip L. Fall operetę „Madam Pompadur“, G. Verdi operą „Traviata“, G. Puccini operą „Bohema“, kurie visi publikos labai mėgstami ir visada rodomi išparduotose salėse“, – džiaugėsi Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Naujausią spektaklį dedikavo M. K. Čiurlioniui

Pati A. Cholina, kurios režisuota „Dezdemona“ šiomis dienomis kaip tik tampa aptariamu kultūriniu įvykiu Jungtinėse Valstijose, įsitikinusi – nors toks įvertinimas svarbus ir jai kaip kūrėjai, tačiau kur kas svarbiau, kad už Atlanto skamba Lietuvos ir Kauno muzikinio teatro vardas.

„Visada buvau ir būsiu savo šalies patriotė. Todėl džiugina visi atsitikimai, kurie garsina Lietuvą ir mūsų šalies teatrų gyvenimą toli už jos ribų. Dažnai savo kūryboje renkuosi ir nacionalines temas, remiuosi turtinga mūsų šalies praeitimi, Lietuvos vardą garsinusiais mūsų tautos herojais. Toks bus ir būsimasis mano spektaklis „Karalių pasaka“, – sakė A. Cholina.

Režisierė viliasi, kad Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir jo gyvenimo meilei Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei dedikuotas šokio spektaklis galės ir kino formatu pasiekti užsienio žiūrovus, kurie apie šį mūsų iškilų kompozitorių ir dailininką nebūtinai pakankamai žino. „Karalių pasaką“ A. Cholina šiuo metu jau repetuoja savo įkurtame, šiemet 25-metį mininčiame ACH teatre, o spektaklio premjera Lietuvoje įvyks šių metų liepą.

„Parodyti šį spektaklį užsienyje – kad ir tokiame naujame formate – būtų mano svajonė. Kol kas visos mano svajonės pildosi – tikiu, kad išsipildys ir ši. Visi mano spektakliai – ir „Karalių pasaka“ tikrai nebus išimtis – yra kinematografiški, tapybiški, pilni vidinės dramaturgijos, todėl puikiai tinka ne tik teatro scenai, bet ir didžiajam kino teatro ekranui“, – komentavo režisierė.

A. Cholina sutinka, kad, skirtingai nei daugelyje kitų šalių, Lietuvoje ypatingos kokybės scenos menas yra daugeliui prieinamas tiek dėl savo nemažos pasiūlos, tiek dėl įperkamų bilietų kainų – tam tikra prasme kokybiško teatro, koncertų esame išlepinti. Todėl, turėdami tokias palankias sąlygas patirti scenos meną gyvai, vargu, ar artimiausiu metu eisime jo žiūrėti į kino teatrus.

„Esu už įvairias meno sklaidos ir patyrimo formas, bet vis tik, jeigu yra pasirinkimo galimybė, rinkčiausi spektaklį žiūrėti gyvai, – sakė A. Cholina. – Kita vertus, mes juk domimės kolegų darbais ar tuo, kas vyksta pasaulyje, žiūrime spektaklius savo kompiuterių ekranuose, todėl, žinoma, pamatyti tą patį spektaklį, tik dideliame ekrane, būtų visiškai kitas efektas.“

Kuria įsimintinas moterų istorijas

Paklaustas, kodėl jau ne pirmą kartą rodymui JAV kino teatruose renkasi būtent režisierės A. Cholinos kūrinius, „Art Seen Films“ vykdomasis direktorius E. Aronoffas teigia, kad ši režisierė puikiai jaučia ribinėse situacijose atsidūrusias moteris, kurios, net ir patirdamos milžinišką spaudimą, stojiškai eina pirmyn – net į mirtį.

„Anželikos spektaklių moterys nėra aukos. Niekada. Jos savo likimą pasirenka ne iš baimės, bet iš teisingumo, moralumo ir orumo pozicijų, – apie A. Choliną kalbėjo jis. – Be to, savo šokio spektakliams Anželika renkasi itin paveikią muziką, kuri pati iš savęs tampa atskiru personažu, – ar tai cypiantys kompozitoriaus Alfredo Šnitkės styginiai balete „Ana Karenina“, ar orą galingai virpinančios A. Šenderovo perkusijos „Dezdemonoje“ – žiūrovas iš jos spektaklių niekad neišeina abejingas. Jis išeina paliestas ir net patyręs transformaciją. Tai yra neįtikėtina!“

Baleto „Dezdemona“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvyko 2023 m. gegužę. A. Cholina spektaklį kūrė drauge su muzikos vadovu ir dirigentu Ričardu Šumila, dirigentu Juliumi Geniušu, scenografijos autoriumi Marijumi Jacovskiu, kostiumų dailininke Olga Filatova Kontrimiene, perkusininku Arkadijumi Gotesmanu, kitais gerai žinomais bei pripažintais menininkais. Pagrindines partijas spektaklio įraše šoka Kauno valstybinio muzikinio teatro ir kviestiniai artistai – vedantieji Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Nora Straukaitė (Dezdemona) ir Jonas Laucius (Otelas), taip pat Valerijus Osadčenko (Jagas), Aurimas Tiškevičius (Kasijus), Stefanija Nosovaitė (Emilija), Sandra Lavrenovaitė (Bjanka), Miglė Borodičaitė (Jago dukra).

Kompozitorius A. Šenderovas šį baletą sukūrė pagal garsiąją Williamo Shakespeare'o tragediją „Otelas“, kurioje kertasi dviejų itin skirtingų veikėjų – Otelo ir Jago – psichologiniai pasauliai. Visgi, A. Cholinos balete dėmesio centre atsiduria Dezdemona, per kurios siužetinę liniją ir santykį su kitais herojais žiūrovai scenoje stebi ir gali išjausti visą įvairovę klasikinės tragedijos aistrų – meilę, klastą, pasiaukojimą, pavydą, o ypač destruktyvią ambiciją, kuri griauna ne tik pasitikėjimą, bet ir pamina didžiąsias žmogiškas vertybes.