Kitoje pusėje – griežta muziejine tvarka sudėti baltosios keramikos darbai. Vienoje pusėje stovi mums įprastas, pas močiutes ar mamas randamas porceliano rinkinys – puodukai, lėkštutės, arbatinukas, kitoje – per archeologinius kasinėjimus aptikti keramikos darbai, išsiskiriantys tiek spalva, tiek amžiumi.

Baltojo aukso burtai

Kaulinio porceliano parodą Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus pirmininkė Rebeka Bruder vadina ypatinga – tai pirmoji keramikos paroda 2022-aisiais įsikūrusioje galerijoje. Atidarymo vakarą kalbėjusi LDS Kauno skyriaus keramikos sekcijos pirmininkė Kristina Ancutaitė juokavo: gal ji paskatins keramikus išlįsti iš rūsių ir eksponuoti savo kūrybą baltose galerijose.

Parodą pristato tikrieji keramikos gurmanai – Remigijus Sederevičius ir Giedra Petkevičiūtė. Pora ne tik gyvenime, bet ir kūryboje populiarina kaulinį porcelianą, organizuoja tarptautinius kaulinio porceliano simpoziumus Kaune.

Kuo kaulinis porcelianas ypatingas? Tai medžiaga, dar vadinama „baltuoju auksu“, – brangi, trapi, įnoringa, ne kiekvienam su ja nusiteikusiam dirbti menininkui leidžianti sukurti išskirtinį objektą. R. Sederevičius ir G. Petkevičiūtė – iš tų, kurių idėjoms kaulinis porcelianas paklūsta.

Remigijus Sederevičius. Puodo formos evoliucija. / Organizatorių nuotr.

Keramika iš 3D spausdintuvo

Paroda padalyta į dvi dalis – vieną sudaro R. Sederevičiaus instaliacija, kitą – G. Petkevičiūtės darbai urbanistikos tematika.

Parodose aktyviai dalyvaujančio LDS Kauno skyriaus nario instaliacija „Puodo formos evoliucija“, kaip sako ir pavadinimas, kelia ne meninės, o muziejinės ekspozicijos įspūdį. Parodos atidarymo metu vyko ir savotiškas performansas – autorius atsinešė į atidarymą 3D spausdintuvą, taip pagyvindamas pačią parodos koncepciją. Sukūrus tam tikrą paveiksliuką pagal pateiktus kavai ar arbatai skirto porcelianinio servizo duomenis, atspausdinamas išskirtinis keramikos kūrinys – sena ir nauja sintezė.

Pradedi suprasti, kad technologijos nepakeis keramikos, paties žiedimo – tikroji technologija yra rankų darbas, smalsumas, medžiaga.

Keramikas sako buvęs įkvėptas škotų matematiko ir biologo D'Arcy Wentwortho Thompsono knygos „Apie augimą ir formą“, kurioje biologinių formų įvairovė pateikiama ne kaip chaotiškų, atsitiktinių formų painiavą, o kaip geometrinės figūros, kurias galima apibūdinti vadovaujantis fizikos ir matematikos principais.

Remiantis šia teorija, kilo idėja palyginti keramikos formų virsmą laike nuo Narvos stiliaus, egzistavusio IV a. pr. Kr., iki Liudviko Strolios 1935 m. vazų ir „Jiesios“ kaulinio porceliano indų formų. Ant stalų išdėstyti R. Sederevičiaus kūrybos darbai žymėjo laiko juostą nuo vieno amžiaus iki kito. Eiti ir liesti akimis, liudijančius tokią kaitą, neapsakomas jausmas – pradedi suprasti, kad technologijos nepakeis keramikos, paties žiedimo, kad tikroji technologija yra rankų darbas, smalsumas, medžiaga, mokslas apie skirtingas technikas ir kitos subtilybės, skatinančios atrasti naujus gaminimo būdus, jungti sena ir nauja.

Giedra Petkevičiūtė. Sodai. / Organizatorių nuotr.

Giedra ir miestas

Galerijos erdvėje kabantys porcelianiniai sodai ir nendrės ne tik atspindi lietuviškumą (nendrės – Lietuvos ežerų augalai; lietuviškieji sodai – jau į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta tradicija), bet ir parodo, kokie grakštūs, trapūs, preciziški gali būti keramikos kūriniai.

G. Petkevičiūtė – menininkė, keramikė, LDS Kauno skyriaus narė, aktyviai dalyvaujanti parodose, populiarinti kaulinio porceliano techniką. Jos darbų tematika panaši – keramikoje atgyja miestas. „Siekiu atspindėti miestą, kurį matau, miestą, kurį prisimenu, ir miestą, kuris jau prarastas", – sako menininkė, pasitelkianti paprastas, švarias formas, pridedanti „triukšmo“ elementų, kurie atspindi asmeninį santykį su miestu.

Baltas triukšmas (angl. White noise) dažniausiai naudojamas norint sutelkti dėmesį tada, kai tyla pradeda erzinti. Tokie garsai dažniausiai būna statinis televizijos arba radijo garsas, oro kondicionieriaus, plaukų džiovintuvo, ilgalaikio lietaus keliami garsai, kurie kartais ramina, padeda susitelkti arba yra naudojami kaip foniniai garsai.

G. Petkevičiūtė baltą triukšmą vaizduoja grafiškai – linijomis, taškais, perpiešdama tikrus paveikslai ant jau pagaminto porceliano arba kaip tik suardydama papildomomis medžiagomis.

G. Petkevičiūtė baltą triukšmą vaizduoja grafiškai – linijomis, taškais, perpiešdama tikrus paveikslai ant jau pagaminto porceliano arba kaip tik suardydama papildomomis medžiagomis („Bazilika“, „Respublika“).

Šiuose kūriniuose nichromo viela suskaldo porcelianą ir tuo pačiu neleidžia jam subyrėti. Galime nuspėti, kad darbai įkvėpti praeities – viešbučio „Respublika“ griovimo. Kalbant apie praeitį ir Kauno miesto veidą, G. Petkevičiūtės darbuose pastebime art deco stiliumi apipavidalintus darbus, kurie sustiprina autorės pasirinktą kryptį: Kauną vaizduoti ne tik per pastatus, tačiau per ir pasitelkus mums žinomą stilių.

Paroda „Artimi elementai“ suvienijo praeities ir dabarties keramikos technikas ir temas. Ji priminė, kad keramika gali būti ne tik graži, bet ir turėti gilų istorinį ir kultūrinį prasmės klodą. Visa tai liudija unikalų autorės žvilgsnį į kaulinio porceliano pasaulį, gebėjimą savo kūriniuose sujungti praeitį, dabartį ir ateitį.

Kas? R. Sederevičiaus ir G. Petkevičiūtės paroda „Artimi elementai“.

Kur? Galerijoje „Drobė“, Drobės g. 62–308

Kada? Veikia iki balandžio 7 d., darbo dienomis 10–17 val.