Kauno paveikslų galerijoje vykstanti tarptautinė tapybos paroda "Kūrinio genomika", šios paslapties iki galo neatskleidžia, tačiau prie eksponuojamų paveikslų ir jų autorių kūrybos procesų leidžia prieiti gana arti. Su parodos kuratore, tapytoja Aušra Vaitkūniene kalbame apie kūrėjo genus, kūrybos proceso dalis ir kūrinio paveikumą, kuris sveria 21 g.

– Parodos pavadinime "Kūrinio genomika" sugretinami dviejų skirtingų – meno ir mokslo – sričių žodžiai. Ar parodoje galima atrasti sąsajų tarp meno ir mokslo?

– Tarp šių dviejų skirtingų sričių reikėtų ieškoti ryšio. Manau, kad žmogaus genuose yra užkoduota tam tikra informacija, nuo kurios priklauso jo kūrybiškumas. Todėl tie, kurie pasirenka meno studijas, kūrybos kelią, tikrai turi kūrėjo geną.

– Kaip žiūrovui reikėtų iššifruoti parodos pavadinimą?

– Vieni tapytojai prie savo kūrinių pateikė tekstus, kiti – vaizdinę medžiagą. Dėl to kiekvienas eksponuojamas darbas reikalauja įsigilinimo. Parodos pavadinimas taip pat nėra išimtis – žiūrovas gali bandyti jį iššifruoti keldamas sau klausimus: kas yra genomika, kokias prasmes šis žodis įgauna, kai yra susietas su parodos kontekstu ir pan. Rengiant ir kuruojant šią ekspoziciją, man buvo svarbu, kad žiūrovas ne tik žvelgtų į kūrinius, bet ir įsigilintų, kaip jie gimsta. Viso kūrybos proceso atskleisti yra neįmanoma. Net patys menininkai kartais negali paaiškinti kai kurių šio proceso dalių, kadangi būna taip, jog kurdamas galvoji, fantazuoji apie vienus dalykus, o drobėje jie materializuojasi visiškai kitokiomis formomis. Kūrybos procese yra daug dalių, kurias galima apmąstyti ir pagal jas bandyti atsekti, kodėl galutinis rezultatas – kūrinys – yra vienoks ar kitoks.

– Ar parodos idėja ir kilo būtent dėl noro atskleisti menininkų kūrybos procesus?

– Parodos idėja kilo keistai. Vasarą darbavausi sodyboje kasdama nedidelį tvenkinėlį. Pradžioje – fotoaparatu pradėjau fiksuoti šį darbinį, buitišką procesą. Vėliau, kai tvenkinėlis prisipildė vandens ir apaugo gėlėmis, eidavau į šią vietą tapyti ir sukūriau darbų ciklą. Ėmiau mąstyti apie tai, kad kūrinys neatsiranda staiga ir kiekvienas menininkas skirtingai dėlioja kūrybinio proceso dalis, kol sukuria darbą. Tai pasirodė įdomi idėja parodai.

– Ekspozicijoje savo darbus ir kūrybos procesus žiūrovui parodo skirtingų kartų, įvairių šalių menininkai (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Nepalo). Ar nebuvo sunku juos įtikinti atskleisti savo kūrybos procesus?

– Menininkai tikrai nepriešgyniavo, noriai atskleidė savo kūrybinę eigą. Pačią parodą taip pat įvardinčiau kaip gyvą procesą – štai pirmadienį pasiimsime keletą kūrinių, kurie bus eksponuojami VDA Kauno fakulteto tapybos magistrantų gynimuose, ir juos pakeisime naujais darbais.

– Kaip menininkai įžengia į kūrybos procesą? Kaip veikia jų kūrybinio proceso mechanizmai? Kokios jų minčių trajektorijos? Ko jie ieško ir ką atranda?

– Už visus atsakyti negaliu. Kiekvienas menininkas turi savo temas, kurios jį domina. Pradėjus apie jas mąstyti, galvoje viskas tarsi užverda, mainosi, todėl kartais būna visiškai neaišku, ką sukursi. Po mūsų pokalbio ketinu važiuoti į dirbtuvę ir dar nežinau, kas ten manęs lauks, nors ir esu pradėjusi naują darbų ciklą. Kūrėjai nuolatos stebi, kas vyksta pasaulyje, tyrinėja įvairius kontekstus, todėl kartais būna ir nusivylimų, kai nepavyksta iš karto išreikšti to, apie ką galvojama, o kartais įvyksta gražių pakilimų, kai išorės stebėjimo procesas susijungia su vidiniu menininko pasauliu.

Kūriniai skleidžia tam tikras bangas – kiekvienas darbas transliuoja tam tikrą dažnį, perteikiantį informaciją. Ir žiūrovas į parodą ateina su tam tikra informacija.

– Ar parodoje žiūrovas gali atrasti daugiau išorinio pasaulio atspindžių, ar įžvelgti vidinių menininkų pasaulio refleksijų?

– Ir to, ir to. Viskas juk prasideda stebint išorinį pasaulį. Tačiau jis nuveda į vidinius pamąstymus.

– Galbūt kartais gali atrodyti, kad kūrinys gimsta staiga, drobėje, daug negalvojant, atsiduodant impulsams ir intuicijai. Kaip manote, ar paroda žiūrovui padeda atrasti atsakymus į klausimus apie menininkų kūrybos procesus (inspiracijas, motyvus, sąsajas su asmeniniais išgyvenimais, patirtimis ir pan.)?

– Iki bus pasiektas rezultatas – sukurtas darbas – gali praeiti net ir metai ar keli. Mano atveju, pirmasis kūrinys, kuris inspiravo ciklą "Gera sugrįžti namo, arba mažas namukas prie miško", eksponuojamą šioje parodoje, atsirado 1996-aisiais, kai Nidoje vykusio plenero metu nutapiau nedidelį paveikslą, kuriame vaizdavau gulbes. Ir tik praėjusiais metais aš prisiminiau šį kūrinį, susiradau jį dirbtuvėje ir jis suteikė impulsą kurti naujus darbus.

O kūrybos procese paslapčių išlieka, tačiau menininkai noriai atskleidžia šį procesą ir įžvalgus žiūrovas jame tikrai ras bent dalį atsakymų į kylančius klausimus.

– Parodos anotacijoje sakoma, kad jos kertinė ašis – grįžti prie svarstymo, ar "kūrybos siela" sveria 21 g. Atradote atsakymą į šį klausimą?

– Galvoju, kad meno kūriniui yra svarbiausia būti paveikiam. Tai ir yra tas 21 g sielos, dvasios.

– Kas yra kūrinio paveikumas? Gal jis labiau pajaučiamas, todėl sunkiai įvardinamas?

– Turiu tokią teoriją, kad kiekvienam žiūrovui yra savas kūrinys. Net ir atsigręžiant į didžiuosius menininkus, pavyzdžiui, Rafaelį, kurio darbai vieniems yra tiesiog nepaprasti, o kitų visiškai neveikia, arba Ticianą, kurio vėlyvoji kūryba sukrečia iki sielos gelmių, kyla klausimas: kaip tai paaiškinti?

Manau, kad kūriniai skleidžia tam tikras bangas – kiekvienas darbas transliuoja tam tikrą dažnį, perteikiantį informaciją. Ir žiūrovas į parodą ateina su tam tikra informacija, tam tikrais dažniais ir, jei šie dažniai sutampa, – kūrinys jį paveikia.

Parodos dalyviai

Parodoje savo kūrinius pristato Aušra Andziulytė, Jovita Aukštikalnytė, Elena Balsiukaitė, Naglis Baltušnikas, Adomas Danusevičius, Laima Drazdauskaitė, Sandra Kvilytė, Petras Lincevičius, Marko Maetamm (Estija) (galerija "Meno parkas), Agnė Liškauskienė, Arvydas Martinaitis, Eimutis Markūnas, Indrė Mikašauskaitė, Darius Rakauskas, Povilas Ramanauskas, Mukesh Shrestha (Nepalas), Rosanda Sorakaitė, Aušra Vaitkūnienė, Kristaps Zarinš (Latvija).

Kas: Paroda "Kūrinio genomika".

Kur: Paveikslų galerijoje.

Kada: Veiks iki gegužės 26 d.