„Bienalės idėja kilo iš natūralaus poreikio atšvęsti iliustracijų meną, kurio gausa galime pasidžiaugti ir Lietuvoje“, – sako kuratorė.

Bienalė – tai džiaugsmas ne tik kūrėjams, pristatantiems savo kūrybą tarptautinėje parodoje, bet ir žiūrovams, kuriems atveriama galimybė (tiesiogine prasme) prieiti prie šio žanro darbų ir atrasti kiekvieną iliustraciją kaip savarankišką, nepriklausomą meno kūrinį, kuriame perteikiamai istorijai literatūrinis pasakojimas nebūtinas.

Kad vizualine kalba atskleistas pasakojimas yra įtaigus ir iškalbingas, patvirtina bienalės pirmosios vietos laimėtoja Barbara Beke (Vengrija).

Menininkė ir grafikos dizainerė studijavo László Moholy-Nagy meno ir dizaino universitete tekstilės dizainą, Vengrijos dailės universitete – grafinį dizainą, dirbo grafikos dizainerio asistente Berlyne. Įgijusi įvairialypės kūrybinės patirties, ji kuria keliose vizualaus meno ir dizaino srityse.

Atrasti B.Beke talentą iliustracijų žanro gerbėjai galėjo VDA KF eksponuotoje jos personalinėje parodoje „Breakable“, kurioje menininkė plėtojo laikinumo, pažeidžiamumo naratyvą, iliustracijose pasakodama apie tai, kaip paprastai dabar yra griaunama viskas, kas žmogų supa: šeima, gamta, namai, ateities planai, net ir siela.

Su B.Beke kalbamės apie pusiausvyrą, išsilaisvinimą iš noro būti geriausia, kūrybines baimes ir įkvėpimą pasakoti istorijas.

– Save realizuojate vizualaus meno ir dizaino srityse: piešiate iliustracijas, kuriate grafinį dizainą ir audinių raštus. Iš šalies žvelgiant, tai atrodo gana priešingos sritys, reikalaujančios skirtingų įgūdžių, technikų išmanymo, kūrybinių sprendimų. Ar randate pusiausvyrą tarp šių sričių?

– Praėjusio amžiaus pradžioje veikusios, puikiai žinomos Bauhauzo mokyklos mokiniai privalėjo nuolat bandyti naujas sritis, įvairias technikas ir jiems tai nebuvo sunku. Sritis, kuriose kuriu, vienija tie patys pagrindai: formos, spalvos, pusiausvyra, piešimo įgūdžiai, todėl išlaikyti pusiausvyrą sekasi lengvai, nes esu įgijusi tvirtus grafikos, tekstilės dizaino, dailės pagrindus. Be to, toks balansavimas tarp meno ir dizaino sričių – mane įkvepia.

– Ar galėtumėte įsivaizduoti save kuriančią tik vienoje srityje? Kokias galimybes kūryba keliose srityse atveria, kaip skatina tobulėti?

– Anksčiau maniau, kad turiu pasirinkti vieną sritį ir siekti joje būti geriausia. Tik ar įmanoma, pavyzdžiui, būti geriausiu pasaulyje sriubos virėju? Gal pritarsite nuomonei, kad skirtingų maisto produktų ir skonių išbandymas padeda išlaisvinti kūrybiškumą ir būtent tai gali paskatinti tapti sriubų karaliumi ar karaliene? Mano, kaip menininkės, tikslas yra kurti išgalvotą pasaulį – individualią visatą. Kiekviena sritis atveria erdvę šiam, alternatyviam, pasauliui ir suteikia galimybes jį plėsti. Skirtingos sritys, pavyzdžiui, grafinis dizainas ir iliustracija, netgi papildo viena kitą.

Srautas: B.Beke prisipažįsta dėl horror vacui, vadinamosios tuščios erdvės baimės, neatsispirianti potraukiui perkrauti kūrinius.

– Kūryboje ekspresyvią raišką jungiate su griežta, švaria estetika. Stilizuotas piešinys yra pagrindinis jūsų kūrybos elementas. Kuo pats piešinys kaip vizuali raiškos priemonė įdomus?

– Piešimas yra pati pirmoji mano kūrybinė patirtis, kurią įgijau dar vaikystėje, taip pat jis yra dizaino pagrindas.

– Galbūt kurdama skirtingose srityse atrandate vis naujas piešimo / piešinio galimybes?

– Esu linkusi „perkrauti“ savo kūrinius, kadangi patiriu „horror vacui“ (vaizduojamajame mene – „tuščios erdvės baimė“), todėl, stengdamasi atkurti pusiausvyrą kuriamose kompozicijose, paryškinu tuščias vietas, kurios suteikia papildomos erdvės ir prasmės.

– Jūsų kūrybos stilius unikalus, įsimenamas. Kas jam daro įtaką? Ar jis keičiasi?

– Stilius nesikeičia, jis vystosi. Įtaką daro viskas, ką vadiname vizualine kultūra ir dizainu. Siekdama palaikyti nuolatinį stiliaus vystymąsi, vis ieškau naujų sričių, kuriose galėčiau kurti. Viena tokių sričių yra animacija, pasvarstau ir apie keramiką. Taip pat man labai patinka istorijos. Vizualiai perteikdama kiekvieną istoriją, stengiuosi ją papasakoti skirtingu pasakojimo būdu.

– Kur randate iliustracijose pasakojimas istorijas?

– Istorijas žmonės kuria ir pasakoja nuo neatmenamų laikų. Daugybė istorijų gyvena ir kiekvieno iš mūsų kasdienybėje. Kūryboje man įdomu sujungti iš vaikystės atsineštas ar kažkur nugirstas istorijas su savo pačios gyvenimo patirtimis.