Vos spėję atsikvėpti po pandeminės suirutės, supratome, kad gali būti ir blogiau. Karo siaubas sužlugdė tūkstančių žmonių likimus, nubloškė į tamsą jų lūkesčius, paralyžiavo kūrybines galias. Gyvename viltimi ir tikime, kad netrukus visa tai taps kraupia praeitimi, o mes visi ir vėl galėsime džiaugtis saugia menininkų bendruomene ir tarptautiniais kūrybiniais projektais.

Festivalio organizatoriai – Laima Kuzmickaitė-Milašienė, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra ir Benjaminas Želvys – vėl parengė naujas spalvingas koncertines programas, kurių kokybiško atlikimo ir aukštos meninės vertės muzika mėgausis visi, taip pat ir tie, kurie neišgali įsigyti bilietų į teatrų ir koncertų sales.

Pagrindiniuose renginiuose prie Kauno pilies šiemet žiūrovai išvys jaunų dainininkų būrį, šiuolaikiškos klasikos baleto šokių, išgirs įdomių muzikos garsais papasakotų istorijų. Vienas didžiųjų festivalio koncertų kvies drauge suktis garsiosios Straussų šeimos atstovų sukurtų melodijų ritmais, o apie lietuviškojo rašto ištakas primins koliažinė opera „Mažvydas“. Mažesnėse erdvėse festivalis pristato aštuonias skirtingo turinio koncertines programas.

Aštuonios muzikinės programos

Itin reikšminga, nors ir sunkiai deranti prie festivalio meninės koncepcijos programa buvo skirta 1972 m. Kauno pavasario įvykiams ir Romo Kalantos aukos 50-mečiui paminėti. Gegužės 14 d. miesto sode prie Muzikinio teatro griaudėjo roko muzika, atlikėjai ir žiūrovai atidavė duoklę gūdžiu sovietmečiu visuomenę supurčiusiam, gyvu fakelu laisvę Lietuvai išpranašavusiam devyniolikmečio Romo Kalantos aktui. Koncerte dainavo roko grupės „Thundertale“, „Poliarizuoti stiklai“, dainininkai Jeronimas Milius, Povilas Meškėla, Česlovas Gabalis ir Linas Adomaitis.

Vienu šuoliu kelis šimtmečius atgal nukelia keturių solistų atliekama smagi kostiuminė siužetinė pramoga „Barokiniai paveikslėliai“ – žavingais barokiniais apdarais ir pudruotais perukais pasipuošę solistai Kristina Siurbytė, Akvilė Garbenčiūtė, Raimondas Baranauskas, Rokas Laureckis ir pianistė Rūta Blaškytė kuria jaukią, muzikiniais baroko perlais išpuoštą atmosferą. Žavų prancūzų dainos pasaulį atveria žaviosios Akvilė Garbenčiūtė ir Viktorija Streiča koncertinėje programoje „Prancūziškoji šansona“.

Prisiminti gražiausias lietuviškas populiariąsias melodijas kviečia koncertas „Lietuviška estrada“, kuriame dainuoja būrys Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų, šoka baleto artistai, akompanuoja Jono Janulevičiaus vadovaujama instrumentinė grupė, o su dainomis ir jų sukūrimo istorijomis pažindina Giedrius Prunskus. Šia programą birštoniečiai ir kurorto svečiai jau matė birželio 11 d. Birštono kultūros centre, vasaros pabaigoje jos klausysis Zarasų gyventojai.

Istorija: spektaklių prie Kauno pilies tradiciją tęsianti koliažinė opera „Mažvydas“ primins lietuviškojo rašytojo ištakas / M. Aleksos nuotr.

Kasmetę sakralinės muzikos popietę festivalis rengia Vilkijos šv.Jurgio bažnyčioje ir Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Čia bus giedamos Franzo Schuberto mišios G-dur, jas atliks Kauno muzikinio teatro solistai Gabrielė Kuzmickaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Žygimantas Galinis, Povilas Padleckis ir VDU kamerinis orkestras.

Rugsėjo 1 d. smagia koncertine programa „Muzika iš kino filmų“ restorano „Miesto sodas“ terasoje bus tradiciškai paminėta Mokslo ir žinių diena. Klausytojus, Laisvės alėjos praeivius į žinomų didžiojo ekrano produkcijos melodijų mozaiką įsilieti kvies Kauno muzikinio teatro solistai. Publika turės progą išgirsti ir išjausti net keliolika kino filmų istorijų. Iš tiesų, muzika – vienas galingiausių emocijas sukeliančių veiksnių, padedantis žiūrovui susitapatinti su ekrane matomais herojais ir besikeičiančiomis siužeto linijomis.

Dainininkai Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė, V.Zeilikovičiūtė, R.Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Giedrius Prunskus ir maestro Jono Janulevičiaus vadovaujama instrumentinė grupė pakvies keliauti po kiek vėlesnius laikus – du paskutinius XX a. dešimtmečius – laiką, kai kino filmas nebeįsivaizduojamas be jį papildančio garso takelio.

Dviejų dienų fiesta

Didžiausias dėmesys bus skiriamas festivalio pavadinimą įkvėpusios erdvės renginiams. Prie Kauno pilies publikai atsivers prasmingas istorinis spektaklis ir įspūdingas koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Štrausas“.

Liepos 5 d. 20 val. žiūrovus kvies unikalus muzikinis spektaklis – valstybinio ansamblio „Lietuva“ koliažinė opera „Mažvydas“, jungiantis istoriją ir poeziją, realius faktus ir kūrybos laisvę, pasakojantis apie pirmosios lietuviškos knygos – „Katekizmo“ – gimimą, jos autorių Martyną Mažvydą, jo dramatišką ir sudėtingą gyvenimą, apie lietuvybės sklaidos sąlygas, iššūkius ir realybę XVI a., didelių politinių ir religinių permainų fone.

„Muzikinis spektaklis „Mažvydas“ statytas pagal naujausią ansamblio kryptį – gyvą istoriją. Ji apima daugiau nei tautinį meną, apeliuoja į gilesnes dvasines, identiteto ir prasmės vertes. Čia svarbios žmogaus, šalies ir bendrosios patirtys. Žodis „gyva“ šiuo atveju taip pat koreliuoja su aktualumu, istorijos perteikimu šiuolaikiškai per meną,  o tai svarbu auditorijai ir skatina ansamblį tobulėti“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vadovė Edita Katauskienė.

„Tai įkvepia tikėti, kad ir vieno žmogaus darbai nulemia visos tautos egzistencinę ateitį. Mūsų tautoje yra personalijų ir kūrėjų, kurie verti pasaulinės auditorijos dėmesio. Be to, pats projektas išskirtinis tuo, kad gimsta  visiškai naujo žanro kūrinys, jis bus atliekamas netradicine maniera“, – vadovei antrina koliažinės operos režisierius Kęstutis Stasys Jakštas.

Spektaklyje dainuos Giedrius Arbačiauskas, Monika Marija, Mantas Jankavičius, Rokas Laureckis, Jovita Vaškevičiūtė, Saulius Vasiliauskis, Martynas Žukauskas. Be „Lietuvos“ ansamblio, spektaklyje gros ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“, Lietuvos kariuomenės orkestro varinių pučiamųjų instrumentų grupės muzikantai.

Liepos 6 d. 20 val. prie pilies skambės koncertas „Girdėtas ir negirdėtas Štrausas“. Programoje išgirsime jau puikiai žinomų kompozitorių šeimos sukurtų opusų, daugiau nei šimtmetį džiuginančių milijonus pasaulio muzikos mylėtojų. Ambicingi festivalio organizatoriai, kaip ir kasmet, stengėsi rasti kuo nustebinti savo ištikimą auditoriją, o šiais metais tai padaryti pagelbėjo ukrainietė dirigentė Oksana Madaraš, kuri jau daugiau nei dešimtmetį ypač domisi Straussų šeimos muzikiniu palikimu.

Dirigentei svarbu ne tik pateikti klausytojams naujų, negirdėtų štrausianos opusų, bet ir ieškoti išradingų, smagių jų interpretacijų, netikėtų, gal net šokiruojančių elementų. Tad koncerte prie pilies skambės nemažai į dienos šviesą iškeltų kūrinių, kurie, nupūtus laiko dulkes, šiais metais pilies kloniais skries pirmą kartą.

Didžiąją koncertinių numerių dalį sudarys Johanno Strausso sūnaus opusai, bet išgirsime ir Johanno Strausso tėvo, Josefo Strausso melodijų. Vakaro įvadu O.Madaraš parinko kompozitoriaus Johnny Greeno muziką iš kino filmo „Strauss Fantasy“.

Koncerto programą atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro meniniai kolektyvai, ypač daug koncerto fragmentų šoks teatro baleto trupė drauge su festivalio svečiais – Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro baleto trupės šokėjais, kuriuos į Lietuvą atlydėjo jų trupės vadovas Vadimas Prokopenka.

Programą papuoš ir jaunųjų muzikinio teatro solistų Gabrielės Bukinės, Ievos Goleckytės, Ingridos Kažemėkaitės, Andriaus Apšegos, Egidijaus Bavikino, Žygimanto Galinio ir Tomo Pavilionio pasirodymai, o tarp jų – Kaune dar neregėta viešnia iš Austrijos – aktorė ir dainininkė Domenica Radlmaier. Kūrėja profesionalią meninę veiklą vysto įvairiose meno srityse – nuo vaidmenų dramos ir miuziklų spektakliuose iki dainavimo kabareto stiliaus koncertuose. Didžiausia jos aistra – klasikinė muzika, kurią propaguoja ne tik dainuodama, bet ir pasakodama apie ją įvairioms auditorijoms. Beje, praėjusiais metais Etlingeno pilies festivalyje ji debiutavo būtent su J.Strausso muzika – dainavo Rozalindos partiją valsų karaliaus operetėje „Šikšnosparnis“.

Štrausianą diriguos J.Janulevičius, O.Madaraš, Julius Geniušas ir Virgilijus Visockis. Renginius ves aktorius, laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas ir solistė Ieva Vaznelytė.

Tradiciškai pertraukos metu 21 val., liudydami tautos bendrystę ir minėdami Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, festivalio žiūrovai, atlikėjai ir visi susirinkusieji drauge su viso pasaulio lietuviais giedos „Tautišką giesmę“.

22.45 val. vakarą iškilmingai užbaigs misterija „Vilniaus sapnas“ – kupina šviesų, meno kūrinių, teatro ir šokio bruožų. Renginys truks apie 20 minučių, stebins įspūdingomis projekcijomis, įkvepiančiais pasirodymais, užburiančia muzika ir anonsuos kitais metais švenčiamą 700 metų Vilniaus įkūrimo jubiliejų.