Sutartinė – kaip malda

Fone skambant sutartinėms, apie jas papasakojo mokymus vedusi sutartinių grupės "Kadujo" vadovė L.Lukenskienė: "Stengiamės tradiciniu būdu, neiškraipant pateikti sutartines kuo arčiau tradicijos. Paskui gali interpretuoti, daryti įvairius šiuolaikinius dalykus, bet tik tada, kai išmanai, kai supranti, kas čia vyksta, kur esmė – tada galima daryti kažką toliau, o ne tada, kai žinios yra tik paviršutiniškos", – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak L.Lukenskienės, sutartinė yra ir žmonių bendravimas, nes vienas nepadainuosi, turi dainuoti kartu. (Kipro Rimavičiaus nuotr.)

Pasak jos, sutartinės visų pirma yra malda. "Būdavo lankomi rugiai, linai – viskas, ką augindavo, kad jie augtų, buvo dainuojama, todėl tai yra kaip malda, nes ji – su linkėjimu. Sutartinės, žinoma, kaip ir visa muzika, turi labai daug jogos elementų, dabar tai madinga, o tai yra mūsų kultūra ir gyvenimo būdas. Kartais tai pamirštame ir bėgame ieškoti į Indiją, į svetimas šalis, o viskas jau yra mūsų kultūroje, tik be tokio atskiro vardo. Sutartinė yra ir žmonių bendravimas, nes vienas nepadainuosi, turi kartu. Tai yra komplikuota, gal todėl jos taip sunkiau išliko – reikia ir gerų dainavimo įgūdžių, ir ansamblinio muzikavimo, ir tada jau gali dainuoti. Neužtenka atsisėsti ir medituoti. Mūsų kultūroje, aišku, nepamedituosi, sušalsi", – juokėsi Laura.

Ne pirmą kartą vykstantys sutartinių giedojimo mokymai yra vienas iš projekto "Atviros kūrybinės dirbtuvės Etnosodas" užsiėmimų. Apie šį projektą papasakojo jo organizatorė Inga Zinkevičiūtė. "Atviros kūrybinės dirbtuvės Etnosodas" yra pernai vykusio projekto tęsinys. Pernai organizavome ir sutartinių giedojimą, mokėmės amatų. Pamatėme, kad žmonių susidomėjimas didžiulis, kad jie vertina senąją mūsų kultūrą, todėl teikėme paraišką projektui kartoti. Džiaugiamės, kad kultūros taryba mumis patikėjo ir skyrė finansavimą. Šiemet vėl tęsiame šį projektą", – kalbėjo Inga.

Kartais tai pamirštame ir bėgame ieškoti į Indiją, į svetimas šalis, o viskas jau yra mūsų kultūroje.

Daugiau planų

Pasak I.Zinkevičiūtės, visas projekto veiklas galima skirstyti į tris grupes: pirma yra giedojimas, į ją renkasi daugiausia moterys, tačiau gali atvykti ir vyrai, taip pat šeimos.

"Labai skatiname, kad žmonės ateitų kartu, bendruomeniškai dalyvautų veiklose. Kūrybinės dirbtuvės, kuriose gali susitikti su įvairiais amatininkais, nusivyti juostą, mokysime verpimo, kviesime keramiką, taip pat piname iš žolynų, jau pasigaminome gintarinį amuletą. O vaikų grupės užsiėmimai prasidės rugpjūtį mūsų bibliotekos Girstupio padalinyje – ten dvi šaunios etnologės stengsis sudominti etnokultūra pačius mažiausius. Kviesime vaikus su tėveliais, seneliais, tetomis, močiutėmis. Bus dainų, šokių, žaidimų – visko, kas primena mums senąją kultūrą", – planais dalijosi I.Zinkevičiūtė.

Jos teigimu, projekto koncepcija yra tokia: parodyti, kad senoji kultūra yra artima šiandieniniam žmogui, kad viskas yra pritaikoma ir gali būti funkcionalu – senieji dirbiniai gali būti pritaikyti tiek buityje, tiek kitur. "Sutartinės, pavyzdžiui, taip pat gali būti patrauklios šiuolaikiniam žmogui, todėl bandome tą parodyti, papasakoti. Šiais metais projektą dedikuojame Marijos Gimbutienės metams, bandome parodyti sąsajas su jos tyrinėta baltų kultūra", – pridūrė pašnekovė.

Kipro Rimavičiaus nuotr.

Paveldo vertybė

Šį kartą į užsiėmimą susirinko apie 20 žmonių. Kadangi projektas skirtas šeimai, amžius – nuo paties mažiausio, trejų metų, iki 70 ir daugiau.

"Susirenka ir jaunimo, neišskirčiau, kas jaunimui yra įdomiau, ko gero, tolygiai dalyvauja veiklose. Pastebėjau, kad dažnai ateina jaunos merginos su savo mamomis", – pastebi I.Zinkevičiūtė.

Anot jos, šiandien giedame sutartines, nes jos yra pačios seniausios mūsų žinomos giesmės – tai yra archaika, į UNESCO paveldo sąrašą įrašyta vertybė. "Sutartinės pradeda populiarėti – matome, kad žmonės po truputį pradeda jomis domėtis, bet nelabai supranta, kas tai yra. Pradėjus nuo jų, galima eiti toliau – dainos ir visi kiti kultūriniai dalykai", – įsitikinusios sutartinių mokymų organizatorės.