Šokiai, įkvėpti „Youtube“, arba Bandymas pabučiuoti žiūrovą

Choreografė ir šokėja Austėja Vilkaitytė, prieš kelerius metus dėvėdama Maironio sutaną šokiu tarė "Lietuva brangi". Šį vakarą Kaune, "Aura +" erdvėje, ji pristatys šokio spektaklį "CC_Dvasia".

Spektaklio aprašymo poetiškuose tekstuose raktiniai žodžiai: žavėjimas, gydomasis šokis, ceremonija, išlaisvintas šventimas, hipnotizuoja, terapijos, magiškas, šokio ritualas – žadina smalsumą, kurį numalšinti, matyt, galėtų tik apsilankymas pasirodyme.

– Kur ketinate vesti žiūrovus penktadienio vakarą?

– Kai apie kūrinį reikia kalbėti žodžiais, ką aš taip pat stengiuosi daryti, kartais gali atsitikti taip, kad jis bus ne visai toks, kaip nupasakojau.

– Spektaklį prilyginate ritualui. Ar žiūrovas gali jaustis saugus? Ritualų būna įvairių.

– Žiūrovus kviesčiau dalyvauti šokio rituale, sudarytame iš penkių dalių: atidarymo, žavėjimo / viliojimo, hipnozės, būrimo ir gydymo. Yra tokia idėja, kad egzistuoja penkios stadijos, per kurias pereina netektį patyręs asmuo. Transformuoju šią penkių stadijų idėją į penkias pilnatvės scenas. Kaip kūrėja einu per šias stadijas, kurios, tikiuosi, padės žiūrovui manimi patikėti.

– Kokio gydymo rezultato tikėtumėtės?

– Norėčiau, kad žmonės išeitų su geru jausmu. Net jei nutiktų taip, kad išeitų su blogu, jis virstų geru. Neretai po įvairių terapijų būna akivaizdus pablogėjimas, bet jau kitą dieną pagerėja ir žmogus pasijunta daug geriau nei prieš terapiją.

Mano idėja – kad žmonės į pasirodymą ateitų tarsi į tam tikras apeigas ir finalinėje scenoje pajustų gydymo momentą. Ar jie su šypsniu tą darys, ar rimtai – abiem atvejais bus gerai.

– Koks jūsų pačios santykis į tokį gydymą? Žvelgiate rimtai ar ironizuojate?

– Procesą priimu ir labai rimtai, ir labai žaismingai tuo pat metu. Tikiu energija, jos ciklais. Yra labai daug dalykų, kurių nežinome. Man patinka žaisti su magišku realizmu per savo kūrybą. Žinoma, mane kaip menininkę tai inspiruoja ieškoti choreografinių išraiškų ir estetinio pasitenkinimo, o žiūrovas gali jausti gydomąjį judesį.

– Kodėl praktiniai patarimai "Youtube", lydimi milijoninių peržiūrų, tapo ir jūsų susidomėjimo objektu?

– Man labai įdomi energinė, mistinė choreografija, kuri atsiranda ne tik gyvoje praktikoje, bet ir internetiniame pasaulyje. Yra daugybė mokomosios vaizdinės medžiagos, aiškinančios, kaip išsigydyti ar net būti gydytoju.

Žmogus yra nutolęs nuo gamtos. Man įdomu žaisti su tuo nutolimu, todėl ir choreografija atsiranda iš interneto pasaulio. Milijonai vaizdo peržiūrų, kuriose kalbama apie gydomąją energiją, esu tikra, ne smalsumo, o troškimo sužinoti ir poreikio padarinys. Žmogus, skęstantis informacijos gausoje, pasiilgsta grįžimo prie savęs – prie savo kūno ir sielos.

– Ar toks pat ir spektaklio tikslas?

– "CC_Dvasia" metu žiūrovai nesėdi kaip įprasta teatre. Jie daugmaž yra tame pat lygyje su manimi. Kai rodžiau šį spektaklį Vilniuje, "Kablyje", žmonės kalbėjo, kad jautėsi kaip pirtyje, nes buvo labai karšta. Tai buvo labai malonus epitetas.

Norėčiau, kad žmogus tiesiog išeitų paliestas spektaklio skleidžiamos energijos. Rasti racionalų paaiškinimą, kodėl žmogus paliečiamas, labai sunku. Norėčiau, kad žiūrovas eitų su manimi per tas ritualines scenas.

– Ar turite galvoje, kad žmogus turėtų ateiti į jūsų spektaklį tarsi į terapijos procedūrą?

– Šio spektaklio nereikia žiūrėti ir vertinti kaip spektaklio. Žiūrovai pratę pasirodymus vertinti kaip baigtą, atidirbtą teatro spektaklį. Man svarbiau, kad žmogus jaustų emociją, šilumą, nuotaikas, vaizdą ir tuo mėgautųsi. Taip bent norėtųsi, bet žiūrovai neišvengiamai vertina tai kaip produktą. Kai nueini į SPA, neįjungi vertinimo receptorių ir gali tiesiog mėgautis. Todėl kuriu ritualą, kuriuo žiūrovai mėgautųsi. Jie gali net nežiūrėti jo, užsisvajoti ir visaip būti laisvi. Noriu, kad jie tiesiog turėtų santykį su manimi ir toje "Auros +" dėžutėje jaustųsi kaip savo erdvėje.

– Šį spektaklį rodydavote atvirose erdvėse. Kaip spektaklį paveiks tai, kad bus rodomas scenos dėžutėje?

– Spektaklis "CC_Dvasia" gimė bendradarbiaujant su Gregoire'u Bluntu ir Egle Kulbokaite, kūrėjais, gyvenančiais Berlyne. Penktadienio pasirodyme ritualą veda tas pats chameleono personažas, atlikdamas šokio apeigas aplink fontaną, kurį šiam spektakliui sukonstravo Marija Puipaitė, o chameleono kostiumą sukūrė Sandra Bučiūtė.