Spektaklis „Orfeo. Miesto šviesos“: antikinis Orfėjas lukštens XXI a. problemas

Dviejų kartų aktoriai

Jauno režisieriaus Nauberto Jasinsko, laimėjusio LNDT organizuotą Jaunųjų kūrėjų konkursą, darbas. Į spektaklį vaidinti jis pakvietė patyrusias LNDT aktores Nelę Savičenko ir Vitaliją Mockevičiūtę bei savo bendraamžius aktorius Kamilę Lebedytę ir Matą Dirginčių. Pastarasis įkūnija pagrindinį herojų – šiuolaikinį didžėjų Orfeo.

"Nelė ir Vitalija yra mano profesinės simpatijos, man visą laiką buvo malonu į jas žiūrėti scenoje, ir ne veltui sakoma "Svajok drąsiai". Pasvajojau. Pasiūliau joms vaidmenis ir jos sutiko. Man labai patiko bendras kūrybinis procesas. Kiekviena repeticija buvo atradimas. Gal jaunesni aktoriai iš pradžių ir turėjo dėstytojo ir studento santykį, bet iš Nelės ir Vitalijos jautėme labai gražų palaikymą. Jos suvokia, kad atėjo į jauno režisieriaus pastatymą, į mano pirmą viešą spektaklį", – sako N.Jasinskas.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Lina Židonytė, muziką – Diopo Ndugu, choreografė – Airida Gudaitė, vaizdo projekcijos patikėtos Kornelijui Jaroševičiui, šviesos – Viliui Vilučiui.

Psichoterapijos seansas

Kurdami spektaklį, menininkai atsispyrė nuo Orfėjo ir Euridikės mito, tragiškos sau gyvybę atėmusio Švedijos didžėjaus Avicii istorijos ir savo pačių patirčių. Visa tai juos atvedė prie neveiksnumo temos.

Pats spektaklio naratyvas yra labai paprastas: vyksta psichoterapijos seansas, kuriame psichoterapeutė bendrauja su paciente, užstrigusia savo nelaimėje ir kančioje. Visas spektaklis – tarsi vienas seansas, kurį jo kūrėjai pasakoja žiūrovams.

Menininkai atsispyrė nuo Orfėjo ir Euridikės mito, tragiškos sau gyvybę atėmusio Švedijos didžėjaus Avicii istorijos ir savo pačių patirčių.

Pagrindinis nejudrumo šaltinis spektaklyje – negebėjimas susitaikyti su kito mirtimi, už kurią jautiesi atsakingas.

Veiksmui kurti naudojamas kognityvinės psichologijos metodas: prisiminimų perrašymas transformuojamas, verčiamas į siurrealistinę teatro kalbą. Visas spektaklis – fragmentiška, sapniška kelionė po Euridikės minties žemėlapius, bandant suvokti Orfėjo jausenas ir perdirbti kamuojantį nerimą dėl to, kas įvyko.

Spektaklyje balansuojama tarp mėginimo pasikalbėti ir supratimo, kad pokalbis niekada neįvyks. Mito šešėlis pildomas šiandieninio žmogaus savidestrukcija ir Avicii, vieno iš talentingiausių šių laikų didžėjaus, dokumentiniais pasakojimais paremtomis būsenomis.

Kodėl kilo mintis kurti tokį spektaklį? "Pradėjau nuo tokios minties: aplink – daug jaunų žmonių, kurie labai nelaimingi, liūdni, neišsipildę, nors daro, kuria, kad tai įvyktų", – spektaklio atsiradimo istoriją prisiminė režisierius. Pradėjus mąstyti šio paradokso priežastis, prisimintas ir mitas, su kuriuo režisierius radęs paralelę.

"Ne tiek logiškai, kiek emocionaliai visa susijungė: ėjimas į Hadą, bandymas kažką pakeisti, negalėjimas to padaryti, nesuvokimas, kodėl Orfėjas to nepadarė... Tai yra ir labai didelė ego tema. Man ši mintis – paradoksas – leidžia atrakinti ir savaip interpretuoti pasirinktą mitą. Tam, aišku, reikėjo surasti formą, kaip tai pasakyti", – sakė N.Jasinskas.

Mito galybė

Jaunasis režisierius graikų mitais susidomėjo dar paauglystėje, 9–10 klasėje, todėl vieną jų neatsitiktinai pasirinko ir pirmajam savo spektakliui.

"Jie man paliko labai ryškų įspūdį, pasirodė sodrūs, įdomūs. Mite antgamtiniai elementai yra labai arti žmogaus. O būtent Orfėjo ir Euridikės mitas man pasirodė vienas iš paprasčiausių, labiausiai suprantamų ir labiausiai įstrigo. Vėliau citatas iš jo ėmiau pastebėti visur: spaudoje, literatūroje, muzikoje. Įvairūs kūrėjai aktyviai naudoja tuos ženklus. Studijų metais pradėjome nagrinėti literatūrą, paaiškėjo, kad yra labai daug pjesių, parašytų pagal šį mitą, daug kontekstų. Pasijutau ne vienas", – sakė režisierius.

Jei žiūrovas šio mito nežino, perskaitys istoriją tokią, kokia ji yra scenoje. "Nereikia galvoti, kad jei nežinau Orfėjo ir Euridikės, negaliu ateiti į spektaklį. Žinoma, tie kurie susipažinę su mitu, praplės akiratį, nes mes per jį veriame visą spektaklį. Visgi, manau, kad visi daugiau mažiau numano, kas tas Orfėjas ir Euridikė, kaip visi kažką žino apie Dzeusą ar Heraklį. Taip, tai tragedija, bet spektaklis bus spalvotas, žaismingas, su greitu tempu. Bus tikrai įdomu", – tikina menininkas.

Kas? Spektaklis "Orfeo. Miesto šviesos".

Kur? Nacionaliniame Kauno dramos teatre.

Kada? Kovo 3 d. 18.30 val.

Po spektaklio vyks diskusija, kurioje dalyvaus spektaklio aktoriai, pokalbį moderuos teatrologas Lukas Alsys.