– Kaunas garsėja, kad jame yra daugybė kine naudojamų istorinių sluoksnių. „Černobylis“ buvo pasirinktas dėl daugybės socialistinės architektūros, kurios dar gana nemažai. Čia filmuoti keli serialai apie nacius, nes yra puikios XX a. vidurio architektūros. Kiek suprantu, naujojo jūsų serialo veiksmo vieta yra šiuolaikinis Stokholmas. Kaip Kaunas gali tapti Stokholmu?

– Taip, tai tiesa. Aišku, jei istorija iš tikrųjų vyktų Kaune, būtų daug lengviau, bet, kaip jūs sakote Kaune yra architektūros. Čia vyrauja skirtingų stilių mišinys, todėl įmanoma rasti vietų, kurios – tobulas Stokholmas. Taigi labai glaudžiai bendradarbiaujame su meno vadovais iš Lietuvos ir scenografais iš Švedijos. M. Žilinsko dailės galerija, kurioje dabar esame, puikiai tinka tam, ką darome: ji moderni, bet brutalistinė, šiuo metu neužimta. Kai filme įvyksta krizė, Vyriausybė – jos nariai nežino, ar tai invazija, ar ne, – turi nusileisti į saugų bunkerį, kuris yra kokiais trimis aukštais žemiau. Ši vieta tam puikiai tinka, M. Žilinsko dailės galerija tampa Švedijos Vyriausybės požeminiu krizių centru. Tikiuosi, kad vieną dieną atkursite šį gražų pastatą, bet kol kas jis mums puikiai tinka nenaudojamas, nes tada galime dirbti laisvai. Šiek tiek šalta, bet viskas gerai.

– Kaune esate ne pirmą kartą ir čia visada malonu filmuoti. Kokie darbo Kaune pranašumai ir trūkumai?

– Manau, kad tai didelis miestas, bet kartu ir mažas. Vadinasi, jame visko yra, bet ir lengva judėti, ne per daug eismo ir žmonių. Gyventojai tikrai labai draugiški, daug gerų restoranų, taigi, žinote, yra viskas, ko reikia, kad gerai jaustumėmės. Viešbučiai – tikrai gražūs. Ir kavos vietos. Švedams kava yra svarbiausias dalykas gerai dienai. Jei nėra geros kavos, neįmanoma dirbti – yra toks posakis.

– Kaip techninė pusė? Kaunas – nedidelis miestas, o kino gamybai paprastai reikia daug techninių sąlygų, daug aparatūros, daug technikų.

– Lietuvoje ji tikrai gera. Turiu omenyje, kad visa techninė produkcijos komanda iš esmės yra lietuviška; tiksliai nežinau, iš kur žmonės yra kilę: iš Kauno ar ne. Manau, kad kino darbuotojų lygis Lietuvoje yra labai aukštas. Leistinos darbo valandos yra palankios filmavimui. Juk kai esi vietoje, nori filmuoti kuo daugiau. Čia leidžiama dirbti 10 valandų per dieną, o, pavyzdžiui, Švedijoje – tik 8 valandas ir tai kelia problemų; apie tai nemažai kalbama tarp švedų, nes mūsų šalis praranda nemažai investicijų. Be to, Lietuvoje gali gerai dirbti dėl to, kad filmavimo darbo grupės – labai geros. Turiu omenyje, jos tokios geros, kad kai dabar filmuosime Švedijoje, vešimės lietuvių komandą. Na, net ir dauguma naudojamos čia technikos yra vietinė, tik kelias kameras atsivežame iš Švedijos. Lietuva pagal savo dydį turi didelį įrangos pasirinkimą – ją galime išsinuomoti ir naudoti didelės apimties užsienio produkcijai.

– Ką galime padaryti geriau?

– Nieko konkrečiai negalėčiau įvardyti, turbūt galėtumėte padaryti tą patį ką ir kiekvienas kitas miestas. Nepaisant to, Kaunas – labai gera vieta  filmų gamybai. Pirma, lengva gauti leidimus judėti. Pavyzdžiui, Vilniuje, manau, tai dabar gerokai sudėtingiau nei anksčiau, nei Kaune. Tačiau tiek čia, tiek sostinėje, dirbame su „Dansu Films“ – tai fantastiška kompanija.

– Kodėl Kaune filmuoti lengviau?

– Mažesnis miestas, natūralu. Be to, savivaldybė supranta, kad tai kuria pridėtinę vertę, investicijas, žinomumą. Pastarąjį mano filmuotą serialą „Moscow Noir“ filmavome tuo pačiu metu, kai kiti čia filmavo „Černobylį“. Jį kuriant taip pat dirbo švedų režisierius. Taigi mes ne kartą susitikome restoranuose ir kitur. Tikriausiai tai geras rodiklis, jei už poros tūkstančių kilometrų rasi kolegų tame pačiame mieste, dirbančių prie kitų projektų.

– Kaip dėl kitų vietų Kaune, kur dar dirbate? Ar teko daug ką pritaikyti, pavyzdžiui, keisti gatvių pavadinimus, dekoracijas ir pan.?

– Daug filmavome vietoje, kuri turėjo atrodyti kaip Švedijos Vyriausybės pastatas. Viename žymiausių Kauno pastatų. Tai buvo Lietuvos banko rūmai. Turėjome pakeisti kai kuriuos baldus, ant sienų pakabinti kitokių paveikslų, bet pastatas labai panašus į rūmus Stokholme, nes irgi senas. Rūmai Stokholme vadinasi Rosenbad ir pastatyti maždaug tuo pačiu metu kaip šis bankas, todėl mums tai buvo nepaprastai naudinga. Jau mačiau keletą montažo ištraukų ir, nuostabu, pats negalėjau patikėti, kad tai ne Švedija.

– Investuojate daug pinigų į lokacijas, pasiruošimą ir kt. Ar paslaptis, kiek investavote Lietuvoje?

– Negaliu tiksliai pasakyti, bet iš viso Lietuvoje išleisime apie 4 mln. eurų. Žinoma, tai abipusiškai naudinga situacija. Mes išleidžiame čia ir tai naudinga vietos bendruomenei, o mums naudinga, kad dalį pinigų susigrąžiname iš mokesčių lengvatų.

– Daug laiko čia praleidote 2018 m., praėjo keleri metai. Kas pasikeitė Lietuvoje?

– Jūs nesustojate augti, kai kiti, atrodo, stagnuoja. Jūsų miestai išgyvena pakilimą. Daug statybų, kaskart atvykus net sunku patikėti. Manau, pasikeitė restoranai. Turiu omenyje, tai tiesiog nuostabu. Jie – aukščiausios klasės, kai kuriuose – nerealus vietinis maistas. Atrodo, kad lietuviai tapo tikrais gurmanais. Tai tikrai malonu stebėti.