Sveikinimai M. K. Čiurlionio dailės muziejaus 100-mečio proga – prancūziškos energijos pliūpsnis

Nors keliauti fiziškai dar yra kliūčių, tačiau tai daryti galima įžengus į parodų sales. Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje vyksiančioje parodoje "Žmogus ir žuvis" žiūrovai galės pajusti Prancūzijos dvasią ir pasisemti naujų įspūdžių keliaujant po prancūzų menininkų kūrinius, atrandant lietuvių kūrėjų darbus.

Įkvėpta ilgesio

Idėja rengti grupinę dviejų šalių Prancūzijos ir Lietuvos menininkų parodą kuratorei Julijai Dailidėnaitei-Palmeirao ir žymiam prancūzų meno kritikui, kuratoriui Christianui Noorbergenui kilo netikėtai. "Ji išsivystė iš pokalbių su dailininkais, kadangi visi esame pasiilgę bendravimo ir bendrų parodų. Manau, kad parodos yra gyvybiškai svarbios vizualaus meno kūrėjams", – sako J.Dailidėnaitė-Palmeirao.

Tarptautinės parodos, kuriose dalyvauja skirtingų kultūrų ir skirtingų patirčių turintys menininkai, anot kuratorės,  praturtina tiek kūrėjus, tiek ir žiūrovus.

"Kūrėjams naudinga pamatyti savo kūrinius kolegų darbų kontekste, o žiūrovams – sugretinti jau žinomus savo šalies dailininkų darbus su Prancūzijos menininkų kūryba. Tai skatina tobulėti ir plečia akiratį", – sako J.Dailidėnaitė-Palmeirao.

Kūrėjams naudinga pamatyti savo kūrinius kolegų darbų kontekste, o žiūrovams – sugretinti jau žinomus savo šalies dailininkų darbus su Prancūzijos menininkų kūryba.

Ši paroda eksponuojama Kaune ne tik todėl, kad miestas turi ypatingą menišką aurą. "Tikriausiai didžiausia paskata surengti parodą Kaune tapo noras pagerbti Nacionalinį M.K.Čiurlionio dailės muziejų, žymintį 100-mečio veiklos sukaktį, ir siekis Prancūzijos menininkus supažindinti su vieno ryškiausių Lietuvos dailininkų ir kompozitorių M.K.Čiurlionio kūryba", – pažymi kuratorė.

Be to, norėta atvežti į Kauną bent truputį prancūziškos energijos, kadangi parodoje "Žmogus ir žuvis" pristatomi menininkai yra labai gerai žinomi Prancūzijoje, jie dirba su puikiai vertinamomis galerijomis, yra aktyvūs savo šalies šiuolaikinio meno procesų dalyviai. Be abejonės, prancūzų menininkams įspūdį turėtų palikti ir Kauno modernizmo architektūra.

Nuostabus netobulumas

Parodos pavadinimas – "Žmogus ir žuvis" – parodo, kad pagrindinis jos subjektas yra žmogus: netobulas, klystantis, sykiu išmintingas, užjaučiantis, mylintis.

Kaip pastebima parodos anotacijoje, žuvis simbolizuoja vaisingumą, jausmus, kūrybiškumą, atgimimą, sėkmę, virsmą, sveikatą, gausą, ramybę, intelektą, laimę, jėgą, ištvermę, seksualumą ir šaltakraujiškumą. Jos susiejimas su vandens stichija reiškia gilesnį nesąmoningumo ar savęs suvokimą.

Rengiant šią parodą buvo remtasi prancūziško žodžio, kurio sąskambiai gali reikšti labai skirtingas prasmes, struktūra. Prancūzų kalboje dažnai diskutuojamas žodžių žaismas "poisson" (žuvis), "passion" (aistra) ir "poisons" (nuodai). Ši daugiabriaunė sąskambių virtinė įvėlė menininkus į naujų idėjų apie meilę, aistrą ir tą ploną ribą, skiriančią argumentuotą kritiką nuo pažeminimo, paiešką. Simbolinė žuvų prigimtis neatsiejama nuo vandens, o psichologijoje vanduo simbolizuoja nesąmoningumo gelmes. Jose plaukiančios žuvys – mūsų mintys, "gyva medžiaga iš asmenybės gelmių".

Rūtos Jusionytės skulpt. / Muziejaus nuotr.

Ekspozicijoje atsiskleis, kaip skirtingoms šalims, skirtingoms kultūroms atstovaujantys, skirtingų kontekstų įkvėpti menininkai kūriniuose permąsto žmogiškąją prigimtį, naudodamiesi vaizdinga simbolių kalba.

"Tai paroda yra apie mūsų nuostabumą netobulume, pažvelgiant į žmogiškąsias savybes per vieną daugiaprasmiškiausių simbolių – žuvį", – sako J.Dailidėnaitė-Palmeirao.

"Gretinama žuvis ir žmogus, kuris yra daugiabriaunis ir daugiasluoksnis (kaip ir žuvies reikšmės), iš prigimties – visoks: ir išmintingas, ir kvailas, ir aistringas, ir pamaldus, ir geras, ir piktas bei nenuspėjamas", – sakoma anotacijoje.

Naujos pradžios link

Parodoje taip pat koncentruojamasi į atgimimo, atsinaujinimo, išsivalymo temas, kurios glaudžiai susijusios tarpusavyje, nes veda į bendrą tikslą – naują pradžią, naują žvilgsnį į save, supančią aplinką.

"Mums visiems yra būtinas persikrovimas, naujos pradžios nuojauta. O kūrėjams – ypač. Kartais kūrybiniai procesai įspeičia į kampą ir tam, kad išsigrynintų kūrybinės mintys ir idėjos, būtina atsitraukti", – pastebi pašnekovė.

Šis atsitraukimas – ypatingas momentas. "Tada kūrinys yra paleidžiamas gyventi savo gyvenimą, o menininkas, užimdamas stebėtojo poziciją, turi galimybę jį įvertinti kolegų kūrinių kontekste. Nekantrauju pamatyti savo kolegų ir savo pačios kūrinius kitoje šviesoje, ekspozicijoje Kaune", – atvirauja J.Dailidėnaitė-Palmeirao.

Parodoje "Žmogus ir žuvis" žiūrovai turės galimybę pažvelgti patys į save – į žmogų – ir iš naujo permąstyti, kokį pasakojimą apie save tas žmogus nori kurti toliau, pasitikdamas viltingą rytojų.

Garsūs vardai

Parodoje dalyvaujantys menininkai: Thierry Dalat‘as, Davidas Daoud‘as, Hélène Duclos, Manu Rich‘as, Julienas Allegre, Jeanas Pierre‘as Ruel‘is, Francisco Sepulveda, Rūta Jusionytė, Vilmantas Marcinkevičius, Vytenis Lingys, Adelė Liepa Kaunaitė, Audronė Petrašiūnaitė, Miglė Kosinskaitė, Indra Marcinkevičienė, Martynas Gaubas ir Algimantas Šlapikas.

Francisco Sepulvedos pav. / Muziejaus nuotr.

Parodos kuratoriai: Julija Dailidėnaitė-Palmeirao, Christianas Noorbergenas.

Parodos rengėjas: Edvidas Žukas, "Menų tiltas".

Kas? Lietuvos Ir Prancūzijos dailininkų paroda "Žmogus ir žuvis".

Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? Veiks birželio 17–spalio 17 d.