Istorinėje prezidentūroje Kaune atidaryta unikali karikatūrų paroda "Tango su mirtimi: Pirmasis pasaulinis karas Louiso Raemaekerso karikatūrose". Nupiešęs apie tūkstantį Pirmojo pasaulinio karo vaizdų, karikatūristas tapo itin reikšmingu ir įtakingu šios tragedijos portretistu.

Šūvis, sukėlęs karą

Šiomis dienomis sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Jo kibirkštį 1914 m. birželio 28-ąją Sarajeve įskėlė bosnis studentas Gavrila Principas, nušovęs į šalį atvykusį Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną. Šia žmogžudyste norėta parodyti pasauliui, kad Austrija–Vengrija neteisėtai valdo pietų slavų žemes. Lygiai po mėnesio Austrija–Vengrija paskelbė karą Serbijai.

"Šis dviejų šalių konfliktas greitai išplito ir įtraukė įvairias pasaulio valstybes. Vienoje pusėje kovojo Centrinių valstybių sąjunga (Vokietija su Austrija–Vengrija), kitoje pusėje – Antantės šalys (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Rusija ir Serbija). Prie Centrinių valstybių sąjungos vėliau prisijungė Osmanų imperija ir Bulgarija, o prie Antantės – Italija, Japonija, Portugalija, Rumunija ir JAV. Kare dalyvavo 25 valstybės bei jų kolonijos, o neutrali Belgija buvo įtraukta į karą prieš savo valią ir tapo viena labiausiai nukentėjusių šalių", – aiškino parodos kuratorė istorikė Jovita Jankauskienė.

Būtent įvykiams Belgijoje daugiausia dėmesio skyrė garsusis karo portretistas L.Raemaekersas.

Sukrėtė žiaurumai

Karo pradžioje kaizerinė Vokietija planavo greitą pergalę ir rengėsi pulti Prancūziją, atakuodama ją iš Belgijos pusės, nes ten prancūzai sieną saugojo menkiau. Belgija atsisakė suteikti laisvą koridorių vokiečių armijai – jos greitas puolimas įstrigo, o atkaklus belgų pasipriešinimas davė laiko prancūzams ir britams pasiruošti kontratakai.

"Tad 1914 m. pabaigoje žlugus greito karo viltims, Vakarų fronto mūšiai ketveriems metams persikėlė į 725 km ilgio apkasų ruožą, besidriekiantį nuo Šiaurės jūros iki Šveicarijos. Karas sužlugdė didžiąsias Europos imperijas, pakeitė politinį žemėlapį, pakoregavo moralę ir vertybių sistemą, pareikalavo milijonų karių bei civilių žmonių aukų", – konstatavo J.Jankauskienė.
Nyderlanduose gimęs ir mokęsis L.Raemaekersas (1869–1956), karjerą pradėjęs kaip peizažistas ir vaikiškų knygučių iliustratorius, karo pradžioje nuvyko į vokiečių užmačioms pasipriešinusią Belgiją. Ten pamatyti žiaurumai jį taip sukrėtė, kad, pasak pašnekovės, grįžęs į neutralius šiame kare Nyderlandus nusprendė išlieti savo pasibaisėjimą popieriuje.

Viešino karo žiaurumus

1914-ųjų rugpjūtį Amsterdamo laikraštis "Telegraaf" išspausdino pirmąsias dailininko karikatūras karo tema – šios tapo įspūdingos jo karjeros pradžia. Laikraštis pradėjo skelbti L.Raemaekerso įtaigius piešinius bent kartą per savaitę. Menininko darbai tapo svarbiu antivokiškos karo propogandos ginklu.

Karikatūrose jis daugiausia vaizdavo Vokietijos karių žiaurumą ir Belgijos žmonių skriaudas. Vokietijos valdžia, neapsikentusi tokio įžūlumo, pasiūlė 12 tūkst. markių už gyvą ar mirusį dailininką, kuris, norėdamas išvengti kilusio pavojaus, persikėlė į Londoną. Menininko karikatūros greitai tapo labai populiarios visame pasaulyje – kai kurios buvo spausdinamos net tokiu formatu, kad tilptų į cigarečių pakelius. Be to, pasklido įvairiose šalyse plakatų, skrajučių, karikatūrų albumų.

"L.Raemaekerso kūryba pasiekė net Kanadą ir JAV. Manoma, kad įtaigūs jo piešiniai stipriai prisidėjo prie JAV įstojimo 1917 m. į karą", – pasakojo istorinės prezidentūros vadovė, viena iš parodos rengėjų Renata Mikalajūnaitė.

Karti karikatūrų ironija

L.Raemaekerso karikatūros labai iliustratyviai pasakoja apie patį karo procesą, žiaurumus, mūšius ir juose naudotus naujausius ginklus, karo mašinas. Paprastai L.Raemaekersas savo darbus – paveikius, simbolinius ir konkrečius, atvirus, drąsius ir šokiruojančius, ironiškus ir groteskiškus – papildydavo labai taikliomis žinutėmis, ironiškais pavadinimais.

Karikatūra "Naujausias kultūros išradimas" vaizduoja cheminio ginklo apkasų kovose panaudojimą, o štai prierašas, kuriame pavaizduotas apkasuose rašantis laišką į namus vokiečių kareivis – "Mes nemažai pasistūmėjome į priekį – mūsų kapai jau prie jūros" – skamba ironiškai, kartu labai liūdnai.

"Ryški vokiečių karo nusikaltimų iliustracija – karikatūra, kurioje vaizduojama į frontą žygiuojanti vokiečių kariuomenė, prisidengusi gyvu skydu – civiliais gyventojais, tarp kurių gausu moterų ir vaikų. Karikatūros šiurpina, kviečia diskutuoti, prisiminti, jos kalba ir kalbina, nepalieka abejingų ir šiandien", – įsitikinusi R.Mikalajūnaitė.

Pasak istorikės J.Jankauskienės, L.Raemaekersas daug savo karikatūrų paskyrė ginklams ir jų naudojimui kare pavaizduoti. Jis ypač buvo dėmesingas masinio naikinimo ginklams. Juk Pirmajame pasauliniame kare pirmą kartą plačiai buvo panaudotos chlorino, fosgeno ir iprito dujos, jūros ir sausumos minos, liepsnosvaidžiai, dirižabliai, žvalgę ir skraidinę bombas.
Be to, pirmą kartą kare buvo pritaikyta spygliuota viela, apraizgiusi apkasų zonas ir karo belaisvių stovyklas. Manoma, kad vienas svarbiausių naujai atsiradusio tanko panaudojimo tikslų – įveikti apkasus apraizgiusias spygliuotas vielas.

Visas parodoje eksponuojamas karikatūras lydi išsamūs kalbintų istorikių parengti komentarai – vaizdinga, paremta faktais, skaičiais ir įvykiais Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronte panorama.

L.Raemaekerso darbai Kauną pasiekė 1934 m. rugsėjo 21-ąją – praėjus dvidešimčiai metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kūrėjas per Lietuvos konsulatą Belgijoje padovanojo mūsų šaliai 113 reprodukcijų ir tris originalius savo darbus. Atsidėkodama už dovaną, Lietuvos užsienių reikalų ministerija apdovanojo L.Raemaekersą DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Taip tarpukariu buvo stiprinamas Belgijos ir Lietuvos ekonominis bei kultūrinis bendradarbiavimas.

Kas? Paroda "Tango su mirtimi: Pirmasis pasaulinis karas Louiso Raemaekerso karikatūrose.
Kur? Istorinėje prezidentūroje Kaune.
Kada? veikia iki 2015 m. birželio