- Ainė Jacytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
-
Tapytojos S. Riepšaitės paroda: „ekranai“, rodantys (ne)egzistuojančius vaizdus
Peizažo žanro kūrinys tradiciškai yra suvokiamas kaip kraštovaizdžio vaizdavimas. Ir nors vaizdavimo formų gali būti pačių įvairiausių, jei menininkas kuria klasikinių – tapybos, grafikos ar fotografijos, vaizduojamosios dailės – šakų ribose, tuomet žiūrovui jo kūrinys vaizduotėje asociatyviai, simboliškai vis tiek primins realų gamtovaizdį ar jo fragmentą.
Jaunosios kartos tapytoja Sonata Riepšaitė, kurios personalinė paroda "Galvoti peizažą" veikia galerijoje "Meno parkas", kūryboje peizažo žanru naudojasi ne tam, kad perteiktų drobės formate įrėmintus tikrovės motyvus, o kaip skirtingose materijose (vaizde, garse ar pan.) esančia medžiaga (nutrinančia žanrui būdingus apibrėžimus). Pastaroji, pasiduodama menininkės vaizduotei ir patirtims, įkūnydama peizažą skirtinguose materialiuose būviuose suveda juos visus į klasikinę dailės formą – tapybą. Peizažo žanras tarsi sukasi priešinga kryptimi – pradėdamas nuo naujų, šiuolaikiškų, konceptualių formų jis grįžta atgal į ten, kur prasidėjo – į ištakas.
Iš ateities į praeitį
Bandant vizualizuoti šį procesą mintyse jis tampa panašus į epizodą kino filme, kai, norint suvokti, kas lėmė dabarties rezultatą, veiksmas keliais kadrais sugrįžta į praeitį, paaiškinant įvykių eigą suformavusią dabartį.
Skirtingai nei kino filmo kadruose, kuriuose laikas gali judėti įvairiomis kryptimis, S.Riepšaitės drobėse jis yra beveik nejuda. Stebėjimo ir informacijos rinkimo eigoje tapytojos "montuojama" medžiaga, inspiruojanti sukurti paveikslą, susilieja su jos realybėje skirtingu laiku regėtomis skirtingomis vietomis ir drobėse yra vizualizuojamas įsivaizduojamas peizažas.
Informacijos rinkimas šiuo atveju yra dailininkės ėjimas į ateitį, ieškant skirtingų peizažo būvio formų, o jų apdorojimas atsiminimais (sujungimas su realiai matytais vaizdais) – grįžimas į praeitį, kurioje formos iš ateities tampa praeities sarkofagais – paveikslais.
Peizažo žanras tarsi sukasi priešinga kryptimi – pradėdamas nuo naujų, šiuolaikiškų, konceptualių formų jis grįžta atgal į ten, kur prasidėjo – į ištakas.
Nebylūs pašnekovai
Laikas nustoja tekėti ir tampa klampus, o dabartis, iš kurios į S.Riepšaitės paveikslus žvelgia žiūrovas, nesipriešina drobėse kuriamos belaikės atmosferos įtaigai ir pasiduoda ramiam sklendimui žvilgsniu po galerijos erdvę apžiūrint peizažus.
Fragmentiškos kompozicijos tampa "ekranais", į kuriuos esame įpratę žvelgti. Tik skirtingai nuo mums įprastų, šių fiziškai liesti negalima. Kontaktas galimas tik pasitelkus vaizduotę, mintimis, atsiminimais, o tai kuria intymų ryšį tarp žiūrovo ir kūrinių. Kiekvienas darbas – tarsi naujas pašnekovas, su kuriuo nereikia kalbėti, nes jis atviras žvilgsniui.
Mistiška atmosfera, kurią sukuria menininkės pasirinktos subtilios raiškos priemonės, iš karto įveda žiūrovą į tam tikrą tapytojos kuriamos istorijos epizodą, kurio eiga priklauso nuo jo paties. Tai reiškia, kad jis gali pasikliauti intuicija ir žvilgsniu vaikščiodamas po S.Riepšaitės kurtus peizažus, juos ir (su)galvoti, nes – paradoksalu – šių vaizdų tikrovėje niekada nebuvo ir nėra, bet sykiu jie jau yra ir bus.
Tai, ko niekada nebuvo
Čia prasideda filosofiška žiūrovo kelionė po parodą, ieškant atsakymo į klausimą: ar gali egzistuoti tai, ko niekada nebuvo?
Ant galerijos sienų sukabinti paveikslai lyg ir galėtų būti faktas, pavirtinantis – taip, gali. Tačiau kiekvienoje drobėje esantis motyvas – tai subjektyvus tapytojos vaizduotės konstruktas, per kurį žiūrovui menininkė atveria tikrovės ir vaizduotės susidūrimo vietas, kurios nėra pasiekiamos geografiškai, vadinasi, neegzistuoja realybės ribose. Vis dėlto parodos lankytojas mato juos esamuoju laiku, konkrečioje vietoje. Todėl čia ir dabar įsivaizduojami S.Riepšaitės peizažai egzistuoja, nors ten ir tada – jų nebuvo. O ateityje? Ateityje jie dar nesugalvoti.
Kas? Paroda "Galvoti peizažą".
Kur? Galerijoje "Meno parkas".
Kada? Veikia iki rugpjūčio 25 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga3
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
R. Jatkevičiūtės-Kasparavičienės sielos peizažai
Šiandien Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus galerijoje „Drobė“ atidaroma Raimondos Jatkevičiūtės-Kasparavičienės (1959–2023) tapybos darbų paroda „Virš debesų“. ...
-
G. Kuprevičius: esu vietinės reikšmės kompozitorius ir tai man patinka18
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius šiemet mini 80 metų jubiliejinę sukaktį. Sveiko humoro jausmo nestokojančio iškilaus kūrėjo jubiliejų Kauno valstybinė filharmonija paminės dviem reikšmingais koncertais. Su šarminguoju M...
-
Tarpininkai: A. Miežio ir I. Kazakevičiaus darbų paroda
Autoriai – tapytojas Andrius Miežis ir menotyrininkas Ignas Kazakevičius – kūriniais kalbasi apie kultūrą ir natūrą, realybę ir mistifikaciją, apie menininkus ir paveikslus, jų „tarpininkavimo“ būdus bendraujant su meno publi...
-
Atsisveikinama su operetės primadona D. Dirginčiūte-Tamuliene5
Antradienį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre atsisveikinama su soliste, operetės primadona Danute Dirginčiūte-Tamuliene. Urna bus išnešama 14 val. Laidojama Petrašiūnų kapinėse. ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 15–21 d.
Balandžio 17 d. Garliavos kultūros centras: 12 val. – projekto „Teatro SPA jaunimui ir vaikams“ Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis vaikams „Knygų personažai atgyja“. Kauno rajono sporto centras: 19 val. – Lietuvos ...
-
Parodoje – muzikos ir tapybos sinergija
Garliavos kultūros centre atidaryta tapybos darbų paroda „M. K. Čiurlionio muzikos ir tapybos sinergija“. ...
-
Kaunas švenčia: žalgiriečiai ir trečią kartą sezone įveikė „Rytą“8
Kauno „Žalgirio“ komanda įsirašė dar vieną pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate. Andrea Trinchieri auklėtiniai sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje nugalėjo Vilniaus „Ryto“ krepšininkus...