Galerija "Aukso pjūvis" tęsia "Duetų" ciklą, kuriame sesers ir brolio – Aušros Andziulytės, Antano Andziulio – kūryba.

Nuosekliu keliu

Ir A.Andziulytė, ir A.Andziulis mokėsi Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, vėliau abu studijavo tuomečiame Valstybiniame dailės institute Tapybos katedroje, o po dailės studijų ėmė dalyvauti parodose. Regis, viskas nuoseklu ir aišku, taigi galima tikėtis panašaus braižo, vienas kitam švelniai atliepiančio dueto, tačiau taip nėra. Parodoje išryškėja du visiškai skirtingi tapybos stiliai, nuomonės ir pozicijos. Tai intriguoja ir duetui suteikia platų skambesio horizontą.

Racionalumas, tikslumas, geometrija, spalvos fizinės savybės, švytėjimas, poveikis žmogaus meridianams, dienos spalva, ryto ir vakaro, o gal liūdesio, skrydžio – norėtųsi spėti, tačiau A.Andziulis greičiausiai prieštarautų. Logiškai apmąstęs, dailininkas ant mažų skiaučių piešia racionaliai apgalvotas struktūras ir pavykusias/atrastas vėliau perkelia į didesnius paveikslų formatus, kuriuose viskas iki smulkmenų apgalvota ir turi paaiškinimą.

A.Andziulytės aliejinės tapybos darbuose vyrauja intuicija, spalvų, potėpių gylis, jausmas, spontaniškumas – atsiveria pasąmoniniai, laiko nuglūdinti klodai arba atvirkščiai – atviro, nuogo nervo estetika.

Paveiksluose – Pažaislio grindinys

A.Andziulytė eksponuoja 2013 m. vasarą sukurtų darbų seriją "Pažaislio šviesa". Dalyvaudama plenere dailininkė savaitę gyveno Pažaislio vienuolyne: įsiklausė į aplinką, atidžiu žvilgsniu tyrinėjo šviesą, visumą ir detales.

"Buvau ten tik septynias dienas, o atrodė, kad kur kas ilgiau, nes visa ėmė tekėti lėčiau, ramiau, – prisimena menininkė. – Turėjau ir savąjį ritualą: atsikėlusi pasivaikščiodavau po vienuolyną, pasėdėdavau bažnyčioje – stengiausi nusiimti atsineštą odą, įgauti nuogumo ir tik tada imtis darbo."

Vienuolyno atgailautojų kambaryje pamatyta begalinė "sakrali" šviesa, kaskart kitaip apšviečianti ir atskleidžianti šimtmečius menantį grindinį, ir buvo pagrindinis motyvas, nugulęs į 24 paveikslų ciklą, kurio dalis šiuo metu eksponuojama "Duetų" parodoje.

Tapytojai įstrigo ir ant grindų susisluoksniavę laiko klodai ir nuotaikų atmosfera: Napoleono kareivių kanopų išmušti grindų plotai, tamsūs, viską sugeriantys atspindžiai ir juose išryškėjantys ženklai. Stabtelėjus prie A.Andziulytės nutapyto grindinio motyvų, kuriame dominuoja aštuoniakampis ornamentas, galima išvysti ženklus, figūras, veidus, o atidžiau įsižiūrėjus grindinys tampa metafiziniu langu – ir tai jau akivaizdus talento išsipildymas.

Kaip pastebi menotyrininkė Kristina Budrytė-Genevičė, tapytojos darbai šiek tiek skiriasi nuo tų, kokius ji kūrė paskutiniu metu. "Matyt, šią ekspresyvesnės ir tamsesnės tapybos seriją padiktavo pati natūra ir aplinkos medžiaga", – atsako A.Andziulytė.

Susidomėjęs spalvos radiacija

A.Andziulio tapyba suskirstyta jo paties įvardytais etapais: 1984–1989 m. – realizmo plastika, 1993–1997 m. – ekspresyvus abstrakcionizmas, nuo 2009 m. iki dabar – geometrinis abstrakcionizmas. Kaip ne kartą yra minėjęs dailininkas, jam svarbus pats spalvos švytėjimas, susidaranti įtampa, Niutono spalvų mokslas ir spalvų su Džok – psichoenergetinis, meridianais paremtas požiūris, taip pat menininkas pabrėžia režisieriaus, dailininko ir baltų ornamentų tyrinėtojo Modrio Tenisono juostų raštų įtaką jo kūrybai.

"Paskutiniuoju metu Antanui abstrakcijoje svarbiausia spalvos radiacija arba kitaip – spinduliavimas tarp skirtingų spalvų, jų sugretinimo galimybės, – pastebi menotyrininkė K.Budrytė-Genevičė, – tačiau šalia fizikinio požiūrio į spalvų mokslą dailininkas yra atradęs ir kitą – spalvų spindulių skambesio požiūrį."

Taigi pradžioje tapytojas daro mažus eskizus, piešinius, ir jeigu jų rezultatas būna priimtinas ir artimas pradinei minčiai, tada kuria didesnį su dažais ant medžio kvadratinį paveikslą. Kvadratiniai darbai (dažniausiai 61 x 61cm arba dvigubas kvadratas: 102 x 61 cm) autoriui yra įtaigiausios formos, kuriomis galima išreikšti asmeninę patirtį.

Abu "Duetų" autoriai – abstrakcionizmo atstovai, abiem – labai svarbi spalva ir jos šviesa, taip pat abiejų darbuose vyrauja geometrinės formos, tačiau abu – ir ypač skirtingi tiek plastika, tiek potėpiu, tiek ekspresija ir dėl to dueto melodija įgauna tik dar daugiau jėgos, skambesio ir malonumo akims.

Kas: A. ir A.Andziulių paroda iš ciklo "Duetai"
Kur: galerijoje "Aukso pjūvis"
Kada: iki lapkričio 18 d.