Tiesa, jis skirtas ne vaikams, nors režisierė Monika Klimaitė kūrybiškai įpina žaidimo motyvų ir kviečiame pačius žiūrovus nulemti istorijos pabaigą, spektaklyje skleidžiasi visais laikais aktuali karo ir šiuolaikinio žmogaus santykio tema.

Spektaklio siužetas sudarytas iš devynių skirtingų fragmentų, įkvėptų Euripido tragedijos „Trojietės“ ir asmeninės dokumentinės medžiagos. Ji surinkta iš kūrybinės komandos senelių ir artimųjų, kurie išgyveno tiesioginę karo grėsmę ir padarinius – tremtį.

Pasak M.Klimaitės, jau vaikystėje per žaidimus kiekvienas susipažįsta su karu. Jis toliau lydi visą gyvenimą, kaip savaime suprantamas dalykas. Kūrybinei komandai norėjosi spektaklio metu apie karą kalbėti ne abstrakčiai, o surasti tiesioginį sąlytį su savimi, analizuoti, kas mums yra ir ką reiškia karas.

Spektaklyje veikiantys du aktoriai – Dovilė Klementjeva ir Martynas Klementjevas įkūnija daugiau nei dešimt skirtingų personažų, charakteristikų ar fenomenų – vaikus, vesterno herojų kailyje, Julijų Cezarį / Josifą Staliną / Adolfą Hitlerį ir tremtinį, karą ir beprotybę, išeinantį ir liekantį, kareivius, mylimuosius, Kasandrą ir Taltibijų, Tėvą / sūnų / brolį / vyrą ir mirusiąją, Ievą ir Adomą, ir galiausiai save pačius – Dovilę ir Martyną. Spektakliu kūrybinė komanda nesistengia atkurti praeities – tiesiog siekia suprasti istorijos atspindžius dabartinio žmogaus sąmonėje.

Kūrybinei komandai norėjosi apie karą kalbėti ne abstrakčiai, o surasti tiesioginį sąlytį su savimi, analizuoti, kas mums yra ir ką reiškia karas.

„Šiemet festivalis apsigyvena netoli Vaišvydavos esančiame Kauno tvirtovės V forte. Šią erdvę, žinoma, pasirinkome neatsitiktinai. Nors fortai ir buvo statyti miesto gynybiniam įtvirtinimui, šiandien jie neskirti kariniams tikslams, juose vykdoma kita, dažniausiai edukacinė arba kultūrinė veikla“, – apie rugsėjo 9–16 d. vyksiantį festivalį pasakojo jo organizatorė Renata Bartusevičiūtė.

Pasak jos, galvojant apie festivalio programą, nebuvo siekiama, kad pasirodymuose būtų analizuojamos tik karo temos. Priešingai, norima parodyti forto įvairiapusiškumą, tačiau judesio spektaklis „Pykšt pokšt tratata“ puikiai tinka kalbėti apie tai, kam šis fortas ir buvo sukurtas. Tuo labiau kad devynias istorijas – tarsi po karo išsibarsčiusias skeveldras jungia žaidimas „Pamarskomu“. Tai nesurežisuotas spektaklio motyvas – sąmoninga aliuzija į karo absurdą ir išgyvenimo jame loteriją. V forto kareivinių prieigose vyksiančiame spektaklyje prisidėti prie žaidimo bus pakviesti ir žiūrovai, kurie ir nulems jo pabaigą: kas gyvens, o kas mirs.

Iš Panevėžio atkeliaujantį „nOrmalaus teatro“ ir teatro „Menas“ bendrą darbą V forte bus galima pamatyti rugsėjo 11 d. 18 val. Festivalio organizatoriai primena: atvykstant į V forto erdves žiūrovams reikėtų apsirengti šiltai ir patogiai, lyjant lietui nepamiršti skėčio ir tinkamai apsiauti.