Monikos Žaltauskaitės-Grašienės personalinėje parodoje "Besišypsanti", vykusioje "Meno parko" galerijoje, Marija – skaidri, šviesi, pakylėta.

Žengti toliau

Žvelgiant į tekstilininkės darbuose pavaizduotą Marijos kūną, pastarieji keturi epitetai nuskamba dviprasmiškai: M.Žaltauskaitės-Grašienės Marija – sudegusi, suskilusi, beveik juoda, tačiau ši dviprasmybė atveria erdvę, kurioje telkiasi jėgos, skirtos gyvenimui.

"Žmogus sudega, jį užgauna, paniekina, tačiau jis prisidengia kita kauke, kitu kūnu ir šypsodamasis eina per gyvenimo negandas", – sako menininkė.

Kiekvieno iš mūsų kelyje kartojasi sunkūs momentai: vis kitais pavidalais, vis kitose kelionės atkarpose, vis sudėtingesnėmis sąlygomis – jie suveši ir pasiglemžia mūsų jėgas savo augimui, tačiau tik nuo mūsų priklauso, ar juos tręšime, ar ramiai išlauksime, kol jie nuvys ir, su jais atsisveikinę, žengsime toliau.

Marija simbolizuoja gebėjimą oriai priimti tai, kas Dievo paskirta, ir su kiekvienu jo siųstu išbandymu įgyti daugiau žmogiškumo, empatijos, meilės.

Įprasmintas šventumas

Prieš penkerius metus medinė liaudies architektūros formų Kulautuvos Švč.Mergelės Marijos Vardo bažnyčia suliepsnojo. Išdegė bažnyčios vidus ir jame buvę unikalūs, iš medžio drožinėti paveikslai. Išliko tik Marijos ir Kristaus skulptūros.

Žmogus sudega, jį užgauna, paniekina, tačiau jis prisidengia kita kauke, kitu kūnu ir šypsodamasis eina per gyvenimo negandas.

"Marija pavirto anglimi, tačiau bendruomenė pastatė jai koplytėlę ir dabar ji yra saugoma lygiai toje pačioje vietoje, kur stovėjo prieš gaisrą", – pasakoja tekstilininkė. Gaisro vieta, jos atmosfera M.Žaltauskaitei-Grašienei pasirodė įdomi, todėl ją nufotografavo.

"Po kurio laiko žiūrėdama archyvines nuotraukas pastebėjau, kad Marija šypsosi. Nuo bažnyčią nuniokojusios liepsnos atsirado įtrūkimų medinės skulptūros veide, dėl kurių atrodo, kad Marijos veide – šypsnis. Apanglėjusi Marija – nutolusi nuo tradicinio ikonografiško įvaizdžio ir jos grožis yra ne išorėje, o kad ji apskritai išliko. Pastatydami ją koplytėlėje, bendruomenės nariai įprasmino jos šventumą dar kartą", – džiaugiasi menininkė.

Sakralios skirtybės

M.Žaltauskaitę-Grašienę kūryboje domina materijos paviršių skirtingumas, kurį visų pirma pajunta akys. Palietusi ne tik skulptūros išorinį būvį, bet ir jos vidų menininkė sukūrė kūrinių ciklą, kurį papildo darbai, kuriuose vaizduojamos skulptūros detalės.

"Detalės man yra svarbios. Ištraukiu, padidinu jas. Taip atsiranda erdvė žiūrėjimui į paviršių, kurio žmogus jau nebeatpažįsta. Įprasminu jas priartindama vaizdą, leisdama jam ir žmogui suartėti", – sako tekstilininkė.

Pirmą kartą šioje parodoje M.Žaltauskaitė-Grašienė pristatė instaliaciją – iš anglių sudėliotą kvadrato formos "Anglių kilimą", kuris yra užuomina į maldos kilimą, istorijos kilimą.

Kūrinių ciklą "Besišypsanti" pratęsia ir darbas "Juodoji Marija". "Esu skaičiusi, kad Meksikoje yra vienintelė pasaulyje juodaodės Marijos skulptūra. Tai mane inspiravo sukurti "Juodąją Mariją". Veido spalva yra nesvarbi, svarbi, esminga yra sakralumo raiška Mergelės įvaizdyje. Šių dviejų dėmenų suderinimas mane sužavėjo", – pasakoja M.Žaltauskaitė-Grašienė.

"Marijos simbolis sieja daugybę religijų, o jos motiniškumas, moteriškumas skatina mane susitapatinti su jos išreiškiamomis vertybėmis. Išausdama ją ir padidindama iki realaus žmogaus dydžio, suteikiau Marijai gyvybę", – džiaugiasi tekstilininkė.