Vyresniosios kartos italų menininko G. Matano paroda „Tolimos dainos“ („Canti Lontani“) – tai ekspresyvios išraiškos, ryškių spalvų ir neįprastų formų jungtis. Tapybos ir grafikos srityje dirbantis autorius šį kartą žiūrovams pristato skulptūrinius objektus. Šie darbai primena mitologinių būtybių, keistų, nematytų padarų galvas ir puikiai temiškai papildo Velnių muziejaus ekspoziciją.

Pasak parodos kuratoriaus Enzo Fornaro, pradžioje dailininko G. Matano darbai gali pasirodyti neoriginalūs, paprasti ar jau matyti, nors, analizuojant kūrybinį kelią, kuris atvedė jį iki šių darbų, ar tai būtų skulptūros, ar tapyba, ar grafika, galima pastebėti labai stiprias simbolių paieškas ir išvystytą postprimityvizmo temą. Menininko darbuose galima rasti paties autoriaus gimtųjų žemių Kampanijoje, Pompėjos griuvėsių, Kapujos ir Neapolio mitų, tiek ir iš dar tolimesnių kraštų, tokių kaip Okeanija ar Afrika, kilusių senųjų meistrų kūrybos pėdsakų.

G. Matano savo skulptūroms naudoja Kastelamontės raudonžemį, ir jau vien tai autorių išskiria iš kitų menininkų. Ši medžiaga yra žinoma jau nuo Antikos laikų, jos organinėje sudėtyje yra amžių dulkių, taigi simboliškai ji sudaryta ir iš mūsų protėvių. G. Matano naudoja šią pilną reikšmių žemę ir kuria savo darbus – personažus, persmelktus ypatingų siurrealistinių bruožų, keistų formų, kurie nenusako nieko kito, kaip tik patys save.

Parodos pavadinimas iš tiesų kalba apie „Tolimas dainas“. Tai yra G. Matano veikėjų garsai, raudos, giesmės, kur daugybė įvairių personažų sudaro idealius chorus, kurie grąžina mus prie šventės, ritualo, džiaugsmo, liūdesio ar kitų žmogiškų jausmų.

Paroda veiks iki rugsėjo 18 d.