Akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“ kauniečiai skaito tremtinių istorijas

Trečius metus iš eilės Gedulo ir vilties dieną kauniečiai, skaitydami tremtinių ir politinių kalinių vardus, primena jų istorijas.

„Adolfas Karpavičius – negrįžo. Vaclovas Kunapickis – likimas nežinomas. Stasys Budrys – negrįžo. Petronėlė Šuminskienė negrįžo“, – po vidudienio tylos minutės, varpų muzikos koncerto Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje ir Lietuvos himno susirinkusiųjų lūpose suskambo tremtinių ir politinių kalinių vardai.

Priešais Amžinąją ugnį, saugančią Nežinomo kareivio kapą, įsitaisė kelios dešimtys miestiečių. Vieni jų laukė savo eilės prie tribūnos, kiti įsitempę klausė, ar neišgirs likimo brolių vardų ir jų istorijų. Toliausiai nuo visų, pačioje paskutinėje eilėje, akis nuo saulės dengė Vida ir Regina. Paklaustos, ar juodvi kaimynės, moterys liūdnai šyptelėjo.

„Likimo draugės. Susipažinome šiandien, – į Jakutską su tėvais ir vyresniu broliu ištremta ponia Vida nedaugžodžiavo. – Tremtyje išbuvau devynerius metus. Grįžau 1958-ųjų gegužę. Kalbėti per sunku. Dėl tos pačios priežasties ir vardų neskaitysiu. Bijau, kad susigraudinsiu.“

Tremtyje išbuvau devynerius metus. Grįžau 1958-ųjų gegužę. Kalbėti per sunku. Dėl tos pačios priežasties ir vardų neskaitysiu. Bijau, kad susigraudinsiu.

Šalia jos įsitaisiusi Regina į Karo muziejaus sodelį žadėjo ateiti dar ir vakare. Tada esą saulė neplieks į pakaušį ir bus galima ramiai skaityti vardus iš sąrašo.

„Nesitikiu išgirsti pažįstamų pavardžių. Tremtinių juk tiek daug“, – 1941-uosius, kai ją vos 3 mėnesių kartu su mama ir tėte rusai ištrėmė į Tomsko sritį, prisiminė iš Panevėžio rajono kilusi Regina. Mama iš ten negrįžo, o tėtis į gimtinę vos vienų mergaitę parsiuntė mediniame lagamine.

„Buvau maža, bet labai protinga. Žinojau, kad Lietuva – šviesulys“, – žilagalvė džiaugėsi susibūrusiais senoliais ir istorijai neabejingu jaunimu.

Projekto „Misija Sibiras“ organizuojama atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok" Kaune vykdoma jau trečią kartą. Jos metu planuojama perskaityto 20 tūkst. tremtinių ir politinių kalinių istorijų. Likę vardai – apie 80 tūkst., išdalyti Vilniui, Klaipėdai, Šiauliams, Alytui, Kėdainiams, Raseiniams, Telšiams, Ignalinai ir Prienams.

„Iš organizatorių gavome duomenų, kad šiemet iš anksto registravosi labai daug žmonių, bet viskas vyksta gyvos eilės principu – ateina ir laukiate“, – „Misija Sibiras 2018" dalyvė Aistė Pociūtė prognozavo, kad pavardžių skaitymai baigsis šeštadienį, 11 val. Priklausomai nuo norinčių srautų, kiekvienam stojusiam į tribūną teks nuo vieno iki penkių knygos lapų.

„Dieną skaitymai vyksta lėčiau, nes prie mikrofono stoja ir vaikai, ir senjorai. Naktimis puslapiai verčiami intensyviau, bet būtent naktį, mano manymu, ateina tikrasis pojūtis ir suvokimas, kodėl tai darome“, – tikino A.Pociūtė.