Sostinės valdžia nusprendė dar kartą pabandyti padėti vilniečiams: prisiminta prieš šešerius metus atlikta studija, kurioje kaip viena spūsčių mažinimo priemonių pateikiamas darbo laiko pradžios diferencijavimas. Šį kartą skirtingu laiku bus siūloma pradėti dirbti Vilniuje esančioms aukštosioms ir pagrindinėms mokykloms.

Vilniuje svarstomi planai kauniečių nestebina: Kaune švietimo įstaigos jau turi galimybę darbo dieną pradėti vėliau nei dauguma įstaigų ir valstybinių institucijų. Kaip ir dauguma vaistų, ši priemonė nuo spūsčių turi ir šalutinį poveikį.

Kastytis Lubys

Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto projekto optimizavimo koordinatorius

Siūlymas diferencijuoti darbo laiko pradžią kilo vertinant keleivių srautus per rytinį piką. Šiuo metu Vilniaus mieste esančių aukštųjų mokyklų vadovams yra pateiktas pasiūlymas peržiūrėti paskaitų pradžios laiką, pradedant jas ne 8, o 8.30 arba 9 val. Svarstomas klausimas ir dėl Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklų pamokų pradžios laiko. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai užpildė per 1000 anketų, kuriose nurodė, iš kokių miesto rajonų ir kuriais viešojo transporto maršrutais atvyksta į mokyklą.

Analizuojami ir kiekvienos dienos valandiniai keleivių srautai viešojo transporto maršrutuose, kuriais remiantis būtų galima sumažinti spūstis. Manau, kad tokių pakeitimų rezultatai būtų tik teigiami, nes pagerėtų keleivių vežimo viešuoju transportu kokybė. Ypač tai pasijaustų jaunesnių klasių moksleiviams – jiems nereikėtų brautis į perpildytas transporto priemones. Ir anksčiau buvo siūlymų ne tik aukštosioms mokykloms, bet ir mieste esančioms valstybinėms institucijoms pradėti darbą vėliau. Tačiau šie siūlymai, ypač iš valstybinių institucijų, palaikymo nesulaukė. Šiuo metu turime atsakymą iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, kad yra pakeistas paskaitų pradžios laikas. Jos prasideda 8.30 val.

Paulius Keras
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas

Dėl analogiškos problemos Kaune jau prieš dvejus metus kreipėmės į aukštąsias mokyklas, švietimo įstaigas, įvairias organizacijas. Dauguma mokyklų, kur viską sprendžia mokyklų tarybos, nusprendė, kad jiems tokio laiko neverta keisti. Keletas laiką pakeitė, o kalbant apie aukštąsias, išimtimi tapo Kauno technologijos universitetas – jie paskaitų laiką pakeitė nuo 2012 m. rudens: studentai į paskaitas gali rinktis nuo 8.30 val. Toks laiko diferencijavimas turi įtakos spūstims, tad džiaugtumėmės, kad prisijungtų ir kitos aukštosios mokyklos. Pakeitimai tikrai duotų naudos, mat Kaune didžiausias rytinis judėjimas vyksta tarp 7.30 ir 8.10 ar 8.15 val.

Stebime situaciją ir akivaizdu, kad tiek per studentų, tiek per moksleivių atostogas, mieste spūsčių nebūna. Be abejo, teigiamos įtakos turėtų ir pačių mokyklų darbo laiko pakeitimas. Pernai pavasarį ES lėšomis buvo išsamiai ištirti keleivių susisiekimo poreikiai, apklausti daugiau nei 18 tūkst. Kauno miesto gyventojų – iš jų 17 300 autobusų, troleibusų ir maršrutinių taksi keleivių bei 1200 lengvųjų automobilių vairuotojų. Pastarieji buvo apklausiami, siekiant išsiaiškinti, kokie maršrutai paskatintų persėsti iš automobilio į viešąjį transportą. Surinkti duomenys leidžia spręsti apie gyventojų susisiekimo poreikius, nepaisant jau veikiančių viešojo transporto maršrutų, t. y. žinoti, kaip reikėtų keisti maršrutus ir kaip gyventojai galėtų judėti esant kitokioms maršrutų trasoms.

Be abejonės, labai padeda aplinkkeliai ir jungtys Kaune sėkmingai išnaudojamos – tai leidžia nukreipti eismą iš centrinių miesto gatvių. Daug informacijos suteikia e. bilieto sistema, tačiau ši informacija parodo tik tai, kaip keleiviai juda susiformavusiais maršrutais ir transporto koridoriais.

Antanas Bagdonas
Kauno miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas

Prašymų ar skundų dėl tokio laiko diferencijavimo kol kas nesulaukėme. Pas mus, Kaune, jau yra keletas mokyklų, kurios remiasi Vyriausybės nutarimu ir yra pasirinkusios kitokį darbo laiką. Jei neklystu, toks pavyzdys – "Šilo" pradinė mokykla, kuri dirba nuo 8.30 val. Transporto spūsčių Kaune dėl moksleivių, kuriuos mokyklon veža tėvai, nesakyčiau, kad yra daug. Be abejo, pasitaiko tokių atvejų, kaip J.Jablonskio gimnazijoje, kur gatvelės gana siauros ir čia susidaro spūstys.

Diferencijavus darbo laiką, kyla problema: dalis tėvų, vežančių vaikus į mokyklą, dirba nuo 8 val. ryto, tad pavėlinus pamokų laiką, susidarytų dviprasmiška situacija. Vaikas, kuriam, sakykim, pamokos prasideda 8.30 val., būtų priverstas pusę valandos laukti. Čia iškiltų dar ir užimtumo problema – kur jis leistų tą laiką? O jei žmonės gyvena tolėliau nuo miesto, pvz., Noreikiškėse, Garliavoje, Romainiuose, būtų dar sunkiau. Jei tėvai, dirbantys nuo 8 val., darbe turėtų būti bent 15 minučių anksčiau, susidarytų išvis kebli situacija. Galiausiai vaikui, kuriam pamokos prasideda 8.30 val., pailgėtų ir mokslo diena: jis nespėtų į papildomus užsiėmimus, jo laisvalaikio laikas dar labiau sutrumpėtų.

Dar labiau ankstinti laiką, ypač mažiausiesiems, taip pat būtų nelogiška – vaikams būtų sunku keltis. Be abejo, jei kuri nors mokykla kreiptųsi, tai žiūrėtume, spręstume, ką daryti. Tokias apklausas dėl laiko keitimo gali inicijuoti tiek pati mokykla, tiek tėvai, kreipdamiesi į mokyklos vadovybę. Klausimus tėvams, ar tokios tvarkos reikia, labai lengvai galima užduoti per e. dienyną. Galutinį sprendimą priima mokyklos taryba.