Šią žiemą jau ne kartą Kaune viršyta oro tarša. Aplinkosaugininkai padėties nedramatizuoja, tačiau per reidus pastebi, kad kauniečių krosnyse vis dar deginamas plastikas ir laminuotos drožlių plokštės, o bene didžiausi teršėjai – garažų savininkai.

Skundžiasi dūmais ir kvapu

Pasak Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto Artūro Kolupailos, atšalus orams padaugėjo kauniečių skundų dėl individualiuose namuose ar įmonėse deginamų aplinką teršiančių atliekų. Žmonės aplinkosaugininkams praneša apie įtartinai tamsius dūmus ar nemalonų kvapą, sklindantį iš kaminų.

Į kiekvieną skundą specialistai privalo sureaguoti, tačiau ne visada jie pasitvirtina. "Dažniausiai skundžiasi juodais dūmais ir kvapu. Tačiau tai dar nieko nereiškia, galima lengvai apsigauti. Tarkime, jeigu krosnyje trūksta oro, malkos smilksta ir iš kamino veržiasi dūmai bei jaučiamas nemalonus kvapas. Deginamo ąžuolo dūmai būna tamsesni, taip pat – anglių, kurios yra įteisintos kaip kuras, ir jas naudoti galima", – pasakojo A.Kolupaila.

Specialistai neretai patenka ir į kaimynų konfliktą. "Anądien važiavau į Prancūzų gatvę. Buvo gauti septyni skundai: trys vienam namui, kiti keturi – kaimynams. Akivaizdu, kad tai ne pažeidimai, o kaimynų nesutarimai. Tokių skundų ypač padaugėja per pilnatį: jų gauna tiek policija, tiek mes. Viena moteris nuolat skambina ir skundžiasi, kad ją nuodija Petrašiūnai", – prisiminė A.Kolupaila.

Renkasi pigias atliekas

Tikrindami katilines ir krosnis aplinkosaugininkai vadovaujasi Aplinkos oro įstatymu, kurio 20 straipsnis apibrėžia, kas privatiems ir juridiniams asmenims yra draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražieną, taip pat atliekas, nebent jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, kurie aukštoje temperatūroje išskaido pavojingas medžiagas.

"Tai yra pagrindinis įstatymas, kurio privalo laikytis visi. Kiekviena atlieka turi būti tvarkoma pagal įstatymus. Popierių, nors ir jis gali būti laikomas atlieka, galima deginti, tačiau gofruotojo kartono, iš kurio padarytos dėžės, negalima, nes jis yra suklijuotas klijais, kartais dar ir plastikine plėvele aptrauktas. Kaip ir padanga, kuri nėra pavojinga atlieka, kol jos nedegini", – pasakojo A.Kolupaila. Deginti galima tik tą kurą, kuris yra įrašytas Kuro įstatyme: malkas, durpes, granules, anglis.

Laminuotų drožlių plokščių deginti negalima, tačiau tai yra viena iš populiaresnių deginamų atliekų. "Jas ypač mėgsta deginti garažų savininkai: jų nereikia daug, šildo gerai, juolab kad beveik nieko nekainuoja. Vis dėlto žmonės nepagalvoja, kad jie teršia orą", – sakė specialistas ir prisiminė, kad maždaug prieš penkerius metus Kaune buvo populiaru deginti tepalą. Tuomet buvo skirta daug baudų, ir problema išnyko.

Tiria pelenus

Nors už atliekų degimą skiriama bauda ne tokia ir didelė, dauguma nubaustųjų antrą kartą aplinkosaugininkams jau neįkliūva. Privatiems asmenims gresia bauda nuo 28 iki 57 eurų, juridiniams – nuo 57 iki 115 eurų. "Dar priklauso nuo to, kokios atliekos yra deginamos, nes nuo kai kurių yra skaičiuojama ir žala aplinkai. Tarkime, kartu su malkomis įmetu kokį plastikinį butelį ar maišelių. Už tai gresia papildoma 100 eurų minimali bauda. Antrą kartą aptikus tokį patį pažeidimą, gali būti skiriama maksimali bauda", – aiškino A.Kolupaila.

Specialistai pažeidimus nustato nuvykę į vietą ir ištyrę pelenus. "Juose randi ir automobilių filtrų, ir laidų, ir išsilydžiusių metalų. Dažniausiai prie krosnies būna sudėtos įprastai deginamos atliekos, iš kurių galima spręsti, kas dega viduje", – pastebėjo jis.

Per praėjusią savaitę aplinkosaugininkas patikrino 20 katilinių, trijose iš jų buvo rasta pažeidimų. Užvakar kartu su "Kauno dienos" žurnalistais vieną privačią valdą ir vienuolika juridinių asmenų patikrinęs A.Kolupaila taip pat paskyrė tris baudas.

Šildymas nekontroliuojamas

Aplinkosaugininkas aplankė privatų namą, dėl kurio buvo gautas skundas. Tačiau tvarkingoje katilinėje buvo deginamos malkos ir anglys. Taip pat buvo apsilankyta automobilių servisuose, kurie, dažniausiai įsikūrę garažuose, būna didžiausi teršėjai. Nors dauguma patalpai šildyti naudojo dujas arba malkas, trijų krosnelėse buvo rasta laminuotų plokščių.

Viename garaže, paklausus, kuo kūrenama, vyras ramiai pasakė, kad mediena. Aplinkosaugininkui pelenuose radus vinių, garaže dirbęs kaunietis nustebo, kas čia tokio, nes buvo deginti seni langai. Atrodo, jis tikrai nežinojo, kad negalima deginti klijuotos ir dažytos medienos, taip pat ir laminuotų plokščių. Malkomis apšildomos kitos įmonės darbuotoja buvo perspėta, kad negalima deginti kartoninių dėžių.

"Blogiausia padėtis yra garažų bendrijose, nes tokių patalpų apšildymas niekaip nėra reglamentuojamas. Jei leidimų nereikia, galvojama, kad viskas leidžiama", – apie nekontroliuojamą situaciją sakė A.Kolupaila.

Oro užterštumą galima prognozuoti

Viešosios įstaigos "Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" vadovas Juozas Kameneckas (nuotr.) mano, kad tokiomis aplinkosaugos akcijomis didelio pokyčio mieste nepasieksime. "Aišku, galima akciją daryti kaip mokomąją ir drausminamąją, kad žmonės suprastų: tai, ką degina, krenta mums ant galvų ir eina į plaučius. Tačiau pagrindinė problema: individualūs namai ir pasenę, 25–30 metų tarnaujantys jų katilai", – sakė specialistas.

Anot jo, šiuo atveju tikrai nėra svarbiausia, ką kūrena kauniečiai, svarbiau, kuo  kūrena: "Aišku, deginant įvairias atliekas užterštumas padidėja dvigubai ar trigubai, tačiau nemanau, kad daug kas jas degina. Paprastai kuras yra malkos ir anglys, tačiau tų kaminų mieste tiek daug, todėl užterštumas yra didelis".

J.Kameneckas siūlo iš esmės keisti miesto šildymo sistemą: organizuoti katilų keitimą, prisijungimą prie dujinio ar centrinio šildymo. "Daug kas pasikeistų, jei privačių namų katilai būtų pakeisti kieto kuro katilais. Jų efektyvumas yra dvigubai didesnis, o tarša 60 proc. mažesnė", – tikino specialistas.

Anot jo, taršos šaltinis yra aiškus, tačiau užterštumo lygį kelia ir šaltis bei meteorologinės sąlygos: silpnas vėjas ir virš miesto susiformavę didesnio atmosferos slėgio sluoksniai, trukdantys taršos sklaidai. "Jei geros sąlygos, tarša nesikaupia, bet jei susiformuoja sklaidai nepalankos sąlygos, iš karto kyla jos lygis. Tik vėjas pakyla – visi džiaugiamės", – pasak J.Kamenecko pastarąsias dvi dienas oro tarša leistinos normos neviršijo.

"Pagal tai, kokia yra rytojaus prognozė, galima pasakyti, kokia bus tarša. Aišku, tai nėra labai tikslu, tačiau orientuotis, ar bus viršijamas taršos lygis, ar ne, tikrai galima. Manau, šią žiemą nebebus taip baisu, kaip buvo", – prognozavo specialistas.

Kaip apsisaugoti? Specialisto patarimai

"Jeigu Lietuvoje oro temperatūra ilgą laiką išliktų labai žema, žmonės ir toliau smarkiai kūrentų savo būstus, nesnigtų, nepakiltų vėjas, tikėtina, kad pagal užterštumo kiekį pasiektume Kinijos didmiesčių lygį", – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslo prodekanas, Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius.

Anot jo, palyginti su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, Lietuvos miestų oro užterštumas yra žemas, išskyrus žiemos šildymo periodą, kai šalies gyventojai ima intensyviau kūrenti krosnis savo būstuose. KTU aplinkosaugos specialistas pažymi, kad prie padidėjusio taršos lygio taip pat prisideda ir automobilių išmetami teršalai.

– Kaip su užterštumu susijusi minusinė oro temperatūra? – paklausėme D.Martuzevičiaus.

– Oro temperatūra nėra tiesioginis oro taršai darantis įtaką veiksnys. Nėra taip, kad žemėjant oro temperatūrai didėja oro užterštumas. Didesnę įtaką turi atmosferos meteorologinės sąlygos, susijusios su oro masių judėjimu.

Atšiauresnio klimato zonose esančių valstybių gyventojai, krintant oro temperatūrai, ima labiau šildyti savo būstus. Daugiau šildant pastatus daugiau ir teršalų patenka į aplinką.

– Kokią įtaką oro užterštumui turi transporto priemonių išmetami teršalai?

– Žiemos metu automobiliai dažnai važiuoja šaltais varikliais. Kol šie įkaista, automobilių skleidžiama tarša būna iki penkių kartų didesnė nei šiltuoju sezonu, važiuojant neįšalusiais varikliais. Procesai, kurie pagerina teršalų sklaidą vasaros metu, žiemą yra lėtesni arba visai jų nebūna.

Kai žema oro temperatūra ir nepučia vėjas, nevyksta nei horizontalus, nei vertikalus oro maišymasis. Šie procesai paprastai padeda teršalams išsisklaidyti. Vyraujant aukštam atmosferos slėgiui, oras nekyla aukštyn ir laikosi pažeme. Dėl šios priežasties susidaro nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos.

– Ar ilgą laiką esant žemai oro temperatūrai tikėtina, jog Lietuvoje gali kilti ir smogo pavojus?

– Žiemos smogo tikimybė didelė miestuose, kur yra intensyvi pramonė, kūrenama daug akmens anglies ir daug sieros oksidų patenka į aplinką. Šio tipo smogo pavyzdys – 1952 m. Londono smogas. Lietuvoje akmens anglies deginama palyginti mažai, tačiau intensyvesnio šildymo laiku, tam tikruose regionuose esant didesnei SO2 emisijai, šaltam orui ir didesnei drėgmei, gali imti formuotis antrinės dalelės. Smogas susidaro ne tiesiogiai kietosioms dalelėms iš karto patenkant į aplinką, bet susiformuoja iš tų dujinių teršalų, kurie išmetami į aplinkos orą.

Lietuvoje kiek pavojingesnis fotocheminis smogas, kuris atsiranda šiltuoju metų laikotarpiu. Jis susidaro ten, kur yra daug automobilių, didesnė ozono koncentracija, didelė saulės radiacija, ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

– Kaip padidėjusi oro tarša veikia žmonių sveikatą?

– Gyventojams, turintiems sveikatos sutrikimų, susijusių su kvėpavimo takais, širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiame ore ilgai vaikščioti nepatartina, kadangi padidėja net infarkto rizika.

Kietosios dalelės yra labai smulkios (10 ir daugiau kartų mažesnės už plauko storį). Žmogaus organizmas reaguoja į kietąsias daleles, kurios iš plaučių gali patekti į kraujotakos sistemą, iš ten – į kitus organus. Degimo metu į orą patenkantys nesudegę junginiai yra itin pavojingi žmogaus sveikatai.

– Kaip apsisaugoti nuo padidėjusios oro taršos?

– KTU atlikti tyrimai parodė, kad net iki 40 proc. oro taršos gali patekti į vidines patalpas, nepaisant to, kad gyventojai nebuvo išėję į lauką. Siekiant to išvengti, reiktų sandarinti pastato atitvarą, pasirūpinti kokybiškais langais.

Kietosios dalelės gali prasiskverbti pro mažiausius plyšelius. Kuo sandaresnis pastatas, tuo mažesnė tikimybė, kad užterštas oras pateks į vidų. Tačiau, reikia nepamiršti, kad sandarinant būstą, svarbu pasirūpinti ne tik atitvaru, bet ir geresne ventiliacijos sistema.

Kaip ir viso pasaulio tyrėjai, KTU aplinkosaugos inžinerijos mokslininkai daug dirba, siekdami sukurti efektyvias oro valymo priemones, galinčias pašalinti teršalus iš ventiliacinio oro.