Dideliu greičiu įlėkęs į gilią Kauno gatvės duobę ir patyręs tūkstantinių nuostolių nieko nenustebinsi. O jei tokį nuotykį patirsi kelis kartus per metus? O jei – 18 kartų? Didelę dalį tokių nelaimėlių galima vadinti sukčiais, kurių tikslas – pasipelnyti iš eismo įvykių.

Rato kaina – tūkstančiai

Automobiliu pervažiuoti per Kauną, neįvažiavus nė į vieną duobę – neįmanoma misija, tačiau Audriaus (vyro tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasivažinėjimai ypatingi.

Trisdešimtmečio dar neatšventęs kaunietis mažiau nei per pusantrų metų savąjį BMW į daug žalos pridariusias miesto duobes įvijo keturis kartus. Mažiausia žala, patirta per pirmąjį įvykį, nesiekia poros tūkstančių litų. Per vieną pasiskraidymą  automobilio savininkas tvirtina sugadinęs ne tik visus ratus, bet ir buferį, groteles. Per visus eismo įvykius patirtos žalos suma siekia beveik 17 tūkst. litų.

Šią piniginę naštą greičiausiai teks prisiimti Kauno miesto savivaldybei, nes prižiūrėti gatvių būklę yra jos prievolė. Audriaus pasivažinėjimų išlaidas gražiuoju padengti atsisakančią savivaldybę "Lietuvos draudimas" padavė į teismą, nes bendrovė kauniečiui jau išmokėjo draudimo išmoką.

"Lietuvos draudimo" atstovai teigia sukčiavimo požymių šioje istorijoje nepastebėję, tačiau savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą.

"Turime ne vieną įtartiną istoriją, kurią nagrinėjant į akis labiausiai krenta patirtos žalos dydis. Pavyzdžiui, 10 tūkst. litų vertės automobilio vienas ratas įvertinamas 4 tūkst. litų", – stebėjosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Draudimo bendrovės pripažįsta patiriančios nuostolių dėl sukčiaujančių vairuotojų, tad tikėtina, kad kai kurios vėliau draudikų iš gatves turinčių prižiūrėti savivaldybių išieškomos žalos – taip pat sukčių nuopelnas.

Serijiniai pakišinėtojai

Su eismo įvykiais susijusių sukčiavimo variantų yra įvairių. Tariamas įvažiavimas į pavojingas duobes nėra vienas dažniausiai pasitaikančių. Kur kas dažniau draudikai susiduria su bandymais po vieno realaus eismo įvykio susitaisyti jau anksčiau apgadintas automobilio dalis. Būna ir kuriozinių atvejų, kai vairuotojai baksnoja neva į per įvykį apgadintas dalis, nors ir vaikui aišku, kad tai buvo padaryta ne per tą avariją.

Retai, bet pasitaiko ir stambaus masto aferų, kai suvaidinamos senų arba techniškai netvarkingų automobilių avarijos.

Bene visoms draudimo bendrovėms yra tekę susidurti ir su vadinamaisiais serijiniais pakišinėtojais. Jie specialiai vairuoja taip, kad sukeltų eismo įvykius, kurių kaltininkai būtų kiti eismo dalyviai. Lengviausia tai pavyksta padaryti žiedinėse arba sudėtingose sankryžose. Nukentėjusiojo vaidmenį suvaidinęs sukčius gauna draudimo išmoką, kurią pasiima grynais pinigais, o automobilio neremontuoja ir su juo toliau ieško aukų. Idealiausia ta auka, kuri sutinka nepildyti eismo įvykio deklaracijos ir sukčiui sumoka keletą šimtinių. Pagal tokį idealų scenarijų ir verteivos piniginė papilnėja, ir draudimo bendrovė apie dar vieną jo nuotykį nesužino.

"Sukčiavimo variantų yra daug. Pavyzdžiui, kone penktadalis sukčiavimo atvejų – bandymai "usitarti po avarijos, kai privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturintys avarijos kaltininkai įkalba kitą eismo įvykio dalyvį pavėlinti nelaimės laiką deklaracijoje, kad iki jo spėtų apdrausti automobilį. Apie 14 proc. sukčiavimo atvejų yra susiję su automobilių vagystėmis. Draudikai sulaukia pranešimų apie tariamai pavogtą automobilį, o iš tikrųjų savininkas pats iš savęs jį pavagia – jį paslepia, kad gautų draudimo išmoką", – pasakojo "Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Bendras vardiklis – BMW

Protingesni sukčiai po pirmosios apgaulės dažniausiai nedemaskuojami, tačiau pasikartojantys įvykiai pritraukia draudimo kompanijų darbuotojų dėmesį. Statistinis sukčius – vidutinio amžiaus vyras, o jo sukčiavimo įrankis – BMW automobilis.

Išaiškinti sukčiai neteisėtą veiklą perkelia į kitus aruodus – sudaro sutartis su kitomis draudimo bendrovėmis ir toliau imituoja eismo įvykius. Vis dėlto draudikai bendradarbiauja ir tokius perėjūnus stebi, jiems privalomojo transporto priemonės draudimo įmoka padidinama ne vieną kartą, o savanoriškas draudimas su tokiu klientu gali būti nesudarytas.
Pasipelnyti iš tariamų eismo įvykių išdrįstantys piliečiai tampa vis išradingesni, tačiau, draudimo bendrovių atstovų teigimu, padėtis gerėja, nes vis geriau dirba teisėsauga. Tiesa, teismai istorijas apie skaudžias nelaimes duobėse vertina įvairiai, bylų tyrimas gali užtrukti metus ar net daugiau.

"Manau, kad tokias bylas galima priskirti prie vienų sunkiausių. Ne visada užtenka įrodymų, o procesas trunka ilgai", – aiškino draudimo bendrovės "Compensa" Žalų skyriaus vadovas Tomašas Stankevičius.

Dominuoja Kaunas

Bendrovės "PZU Lietuva" Žalų departamento direktoriaus pavaduotojas Modestas Žilionis pasakojo, kad tariamą įlėkimą į duobę ir dėl to įvykusį stiprų automobilio apgadinimą nelengva falsifikuoti. Draudimo bendrovės į pagalbą pasitelkia specialius skaičiavimo metodus, atskleidžiančius, kokie automobilio pažeidimai galimi per konkretų eismo įvykį. Įlėkus į gilią duobą, pirmiausia kenčia ratai ir pakaba. Jei duobė išties įspūdinga, jos kraštai gali pramušti karterį. Tokiu atveju žalos dydis sunkiai prognozuojamas.

Draudikui ramiausia, kai eismo įvykio vietą apžiūri policininkai, kurie užfiksuoja, ar vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, ar nebuvo pastatyti apie duobes perspėjantys ženklai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas teigė, kad, pastebėjus galimą eismo įvykio deklaracijos klastojimą, ikiteisminis tyrimas pradedamas automatiškai. Pasipelnyti nusprendę vairuotojai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą arba neteisėtą draudimo išmokos gavimą.

Vis dėlto šiais laikais į smulkesnius eismo įvykius policijos kviesti nebūtina, todėl Kauno miesto savivaldybė apsidraudžia – be pažymos iš policijos geranoriškai lėšų už patirtą žalą keliuose neišmoka. Draudimo kompanijos Kauno nemėgsta ne tik dėl to. Čia žalų, susijusių su įvažiavimu į duobes, patiriama daugiausia.

"Duobėse vairuotojai automobilius dažniausiai apgadina pavasarį, kai tirpstantis sniegas virsta vandeniu, kuris užpildo duobę ir ją paslepia. Vis dėlto ryškus tokių nelaimių padidėjimas jaučiamas ne visuose miestuose. Pavyzdžiui, 6 iš 10 tokių įvykių fiksuojama Kauno mieste, 3 – Vilniuje", – pasakojo M.Žilionis.

Rekordas – 18 įvykių

Draudimo kompanijos išsamiai apdainuoti sukčių žygdarbių nėra linkusios. Vis dėlto "Compensa" Žalų skyriaus vadovas Tomašas Stankevičius atskleidė, kad kauniečių gretose labiausiai pasižymėjęs "Compensa" klientas buvo surinkęs dešimties eismo įvykių kolekciją, o absoliutus rekordas priklauso Vilniaus gyventojui. Jis dėl automobiliui padarytos žalos į draudimo kompaniją kreipėsi 18 kartų. Visi įvykiai užfiksuoti per vienus metus.

"Jis kreipėsi dėl įvairių eismo įvykių, apgadinimų, net vagystės. Galima sakyti, kad buvo išvardytos visos įmanomos žalos rūšys, gal tik gaisras nepaminėtas. Kaskart girdėdavome vis kitą istoriją, o kai kreipėmės į teisėsaugą, tas žmogus labai greitai susirgo amnezija – užmiršo visų įvykių detales. Pradėjo mus skųsti įvairioms tarnyboms, kad jį persekiojame", – prisiminė T.Stankevičius.