Lietuvos Vyriausybė patvirtino tvarką, pagal kurią visų daugiabučių namų visi gyventojai pradės kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Ši nuostata padės gyventojams laiku ir tinkamai prižiūrėti bei remontuoti savo namus.

Nustatyta tvarka

Nuo 2001 m. gyvavo Civilinio kodekso nuostata, kad namo savininkai privalo kaupti lėšas namui remontuoti. Tačiau ta nuostata tuo ir apsiribojo. Tiesa, buvo kaupiančiųjų lėšas ekstra atvejams: kaupė Daugiabučių bendrijos, tačiau jei daugiabutis buvo administratorių prižiūrimas, tas procesas vyko vangiai.

Daugiausia rūpesčių namo administratoriams kildavo tada, kai daugiabutyje atsitikdavo kokia nors nelaimė, kai skubiai reikėdavo pašalinti gedimus ar ką nors suremontuoti. Lėšų tokiems darbams administratorius neretai nebūdavo sukaupęs, tačiau už atliktus remonto darbus tekdavo mokėti. Taigi ir mokėdavo administratorius, o paskui jau rūpindavosi, kaip iš gyventojų susigrąžinti lėšas už atliktus darbus.

"Pagerinti namų būklę reikia laiku ir tam, kad neįvyktų avarija", – visiems gerai žinomą, tačiau mėginamą ant kitų pečių permesti naštą priminė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis.

Jis paaiškino, kad Vyriausybei buvo pavesta nustatyti, kokia tvarka tyrėtų vykti Civilinio kodekso nuostatos vykdymas. Praėjusią savaitę ir įsigaliojo Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas kaupti turės tiek daugiabučiai, kuriuos prižiūri administruojančios įmonės, tiek bendrijos, tiek subjektai, veikiantys pagal Jungtinės veiklos sutartis.

Nuspręs gyventojai

Buvo įvairių pasiūlymų, kaip nustatyti, kokio dydžio tas mokestis turėtų būti. Svarstyta  net ir nuolatinio mokesčio galimybė, tačiau vėliau prieita prie kitos skaičiavimo metodikos. Prieita prie išvados, kad mokestį reikia taikyti pagal namo būklę.

Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, lėšos turi būti kaupiamos, atsižvelgus į namo fizinę ir energinę būklę. Pirmiausia bus privalu įvertinti, kokia namo būklė, sudaryti reikalingų atlikti darbų sąrašą ir apskaičiuoti, kiek tai turėtų kainuoti. Galiausiai, remiantis anksčiau paminėtais skaičiavimais, suskaičiuoti, kiek per mėnesį kiekvienas gyventojas turės sumokėti į kaupiamąjį namo fondą.

Namo būklę vertins, mokestį skaičiuos namo administratorius, o jų apskaičiuotą mokestį ir remontuotinų darbų sąrašą tvirtins būstų savininkai. Nebus tai vien tik administratoriaus prerogatyva, kada ir ką remontuoti. Patys gyventojai galės pritarti arba nepritarti parengtam planui, pasiūlyti savo variantą.

"Namo gyventojai neliks nuošaly. Administratorius pasiūlys, o galutinį žodį tars gyventojai. Turės sukviesti susirinkimą arba vyks balsavimas paštu" , – tvirtino V.Jonaitis.

Mokesčio skaičiavimas

Suprantama, tokie darbai neįvyksta per dieną. Mokestis jau turi būti renkamas, o namo fizinę ir energinę būklę tik imamasi nustatyti ir skaičiuoti būsimas lėšas. Vyriausybė pasiūlė jau rinkti minimalų mokestį į kaupiamuosius fondus.

Per tą laiką, kol patalpų savininkai patvirtins planą, bus kaupiama minimalaus dydžio įmoka – nuo 0,03 iki 0,05 euro už kv. m. Didesnes įmokas mokės daugiabučių namų, kurių naudingas plotas siekia iki 3000 kv. m , mažesnes – kurių naudingasis plotas 3000 kv. m ir daugiau, gyventojai.

Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turėtų sumokėti 1,5–2,5 euro. Mėnesinės įmokos dydis yra apribotas, atsižvelgiant į minimalią mėnesio algą, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

"Tam, kad tas kaupimas netaptų nepakeliama našta nepasiturintiems gyventojams, nutarta apriboti taip, kad lėšų kaupimo mokestis neturės viršyti 5 proc. minimalios 300 eurų algos", – aiškino V.Jonaitis.

Tačiau vienas pagrindinių reikalavimų – lėšos turi būti kaupiamos į atskirą sąskaitą nei administratoriaus lėšos. Taip pat kaupiamosioms lėšoms turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga.

Kontrolė vangi

Daugiabučių namų administravimo, bendrijų ir veikiančių pagal Jungtinės veiklos sutartis subjektų kontrolės prievolė perduota savivaldybėms. Kauno savivaldybė nėra išimtis. Toks skyrius miesto savivaldybėje jau turėjo pradėti savo veiklą šiemet sausio mėnesį.

Ankstesnės kadencijos vadovai ir politikai šią prievolę primetė Gyvenamojo fondo administravimo skyriui. Pirminiais skaičiavimais, tam, kad būtų vykdoma Vyriausybės nurodyta daugiabučių priežiūros ir kontrolės veikla ir bent jau kartą per metus būtų patikrinti visi Kaune esantys daugiabučiai, reikia mažiausiai 10 žmonių.

Dar praėjusių metų liepą buvo įkurtas Bendro naudojimo objektų valdytojų priežiūros ir kontrolės poskyris. Įsteigti viso labo trys etatai, tačiau neskirtas nė vienas žmogus.