Gimtadienio paieškos
Praėjusią savaitę Kauno gimtadienio šventė surengta jau 20-ąjį kartą. Šios šventės sumanytojai ilgai ieškojo tinkamos datos, kada visas miestas galėtų švęsti. Pasak istorikų, tikrasis Kauno gimtadienis yra vasarį, greičiausiai per Šv.Valentino dieną, kai 1408-aisiais miestui buvo suteikta Magdeburgo savivaldos teisė. Tai buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo suteikta privilegija.
Vis dėlto, prie šios datos prisirišti nenorėta. Kauno dienų sumanytojas, ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius pasakojo, kad nesinorėjo gimtadienio švęsti žiemą, todėl kartu su istorikais ieškojo kitos datos. Šie pateikė įvairių datų: kada pradėta statyti Kauno rotušė ir pilis, kada pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta Kauno pilis ir pan. Galiausiai išryškėjo gegužės 20-oji. Ji siejama su Magdeburgo teisių atnaujinimu.
"Kartu su Deputatų klubu pradėjome aiškintis, kokią dieną parinkti. Gegužė labai tinkamas laikas švęsti, nes mieste yra daug studentų, žmonių, dar ne atostogos, bet jau šilta. Tuomet ieškojome istorinio pagrindimo, kodėl būtent šis mėnuo. Paaiškėjo, kad gegužės 20-ąją karalius Kazimieras Jogailaitis Kaunui suteikė privilegiją – Magdeburgo teises, nes anksčiau suteiktos teisės dokumentai buvo sudegę gaisre", – Kauno gimtadienio datos parinkimo detales prisiminė K.Ignatavičius.
Idėja surengti Kauno dienas kilo, nes iki tol nebuvo dienos, kad būtų galima pasveikinti miestą gimtadienio proga.
Tai turėjo būti vienkartinis dalykas, o ne visam laikui sujungtos šventės.
"Juk kiekvienas žmogus švenčia savo gimtadienį. Dirbau Civilinės metrikacijos skyriuje, registravau gimimus bei santuokas, todėl norėjosi pažymėti ir Kauno gimtadienį. Idėją puoselėjome trejus metus, kol galiausiai 1998-aisiais Kauno miesto taryba patvirtino idėją ir konkrečią datą, o 1999 m. buvo surengtos pirmosios Kauno dienos", – prisiminė K.Ignatavičius.
Kauno dienų sumanytojas įsitikinęs, kad sujungti miesto gimtadienį su Hanzos dienomis buvo klaida.
"Mechaniškai sujungus Kauno ir Hanzos dienas, susidaro įspūdis, kad mes švenčiame Hanzos sąjungos dienas, o ne miesto gimtadienį. Sujungus šias šventes, buvo vykdomas taupymo planas, kuris nepasiteisino. Hanza – tai pirklių sąjunga, o ne visa Kauno istorija. Reikia sudėlioti akcentus, kas mums svarbiausia. Man tai labai jautri tema. Sugalvota sujungti šventes neįsigilinus, ką jos reiškia", – teigė K.Ignatavičius.
Taupymo planas
Kaune rengti Hanzos dienas nuspręsta, kai mūsų miestas buvo priimtas į naująją Hanzos sąjungą. Ją sudaro apie 200 miestų, kurie viduramžiais buvo susiję su pirkliais ir senąja Hanzos sąjunga.
Kaunui įrodžius savo priklausomybę senajai pirklių organizacijai, pradėta domėtis, kaip Hanzos dienos švenčiamos kituose Europos miestuose. Kelerius metus brandinta idėja įgyvendinta 2007 m. Tuomet surengtos pirmosios Hanzos dienos. Prie jų kūrimo prisidėjo aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas.
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
Hanzos dienos 2018. Sekmadienis
"Viduramžių tradicijos tuomet Lietuvoje tik prasidėjusios. Mes pinigų niekada neturėdavome, tad ieškodavome studentų savanorių. Jie patys per vasarą sau siūdavosi drabužius, statydavo dekoracijas. Tai buvo kelių vasaros mėnesių jaunimo užimtumas ir su viduramžių pasiuntinių pagalba sukurdavome gražią šventę. Pakviesdavome atlikėjų iš Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Latvijos.
Didesnėms žvaigždėms pakviesti tikrai nebuvo lėšų, bet mes darėme, džiaugėmės ir buvome laimingi turėdami išskirtinę šventę. Jei dabar ši šventė būtų atskirta nuo Kauno dienų, mielai vėl grįžčiau organizuoti Hanzos dienų. Tuomet šventė galėtų atgimti vis naujai ir nebūtų pasakymų, kai tai dar viena viduramžių šventė Lietuvoje, nes mes ją kūrėme šiek tiek kitokią", – "Kauno dienai" pasakojo A.Žiurauskas.
Surengus keletą vietinių viduramžius menančių Hanzos renginių, Kaunas gavo teisę organizuoti Tarptautines Hanzos dienas. Jos vyko 2011-aisiais. Tuomet organizatoriai pasiūlė sujungti šią šventę su Kauno gimtadieniu, nes miestui būtų buvę finansiškai sudėtinga surengti aukšto lygio tarptautinį renginį ir taip pat galingai atšvęsti savo gimtadienį. Toks sprendimas turėjo būti tik tiems metams, tačiau liko iki šiol.
"Tuomet mes paskaičiavome, kad reikia milžiniškų pinigų šiai šventei realizuoti. Buvau liudininkas ir vienas tų, kuris pasiūlė, kad 2011 m. Hanzos dienos būtų rengiamos per miesto gimtadienį. Tai turėjo būti pats didžiausias renginys, koks tik vyko iki tol Kaune, nes suvažiavo 2 tūkst. atlikėjų iš įvairių miestų. Tai buvo gera proga užsieniečiams pristatyti patį miestą. Tuo metu Kaunui patempti du didelius renginius būtų buvę neįmanoma", – prisiminė A.Žiurauskas.
"Bet tas sprendimas taip patiko tuometei valdžiai, kad sujungtos šventės liko iki dabar. Tai klaida, prie kurios aš esu prisidėjęs, tačiau tai turėjo būti vienkartinis dalykas, o ne visam laikui sujungtos šventės. Po 2011-ųjų aš pats putomis drabsčiausi ir bandžiau įrodyti, kad Hanzos dienos turi būti vienintelė viduramžių šventė per metus, bet jokiu būdu Kauno gimtadienis negali vadintis Hanzos švente. Kaunas yra tarpukario sostinė, turi art deco stiliaus namų. Yra šimtą kartų geresnių Kauno istorijos pavyzdžių nei Hanza. Kaunas turi gerokai daugiau akcentų nei tik Hanza", – pridūrė režisierius.
A.Žiurauskas atkreipė dėmesį į tai, kad turėti daug išskaidytų švenčių labiau apsimoka, nei turėti tik vieną didelę, nes šventės pritraukia žmonių, o jie – pajamų verslui, kartu ir miestui.
"Reikia suprasti, kad šventės turi būti ne tik išlaidos, bet ir pajamos. Geriau rengti daug įvairiausių švenčių, nei bandyti padaryti vieną ir į ją sugrūsti viską. Man geriausias pavyzdys yra Malta. Kai ten nuvažiuoji, kiekvieną savaitgalį vis kitame rajone vyksta fiesta ir visi būna laimingi. Turistas supranta, kad kiekvieną savaitę čia yra šventė, o pas mus suorganizuoja vieną šventę per visus metus. Tai nesąmonė", – atskirų švenčių pranašumus vardijo pirmųjų Hanzos dienų organizatorius.
Trūksta istorinių žinių
Tai, kad netikslinga abiejų švenčių rengti vieną dieną pritaria ir istorikai. "Kauno dienai" prof. Jonas Vaičenonis pasakojo, kad Hanzos pirklių sąjunga tėra tik vienas iš daugelio Kauno istorijos momentų. Kai Kauno gimtadienis švenčiamas kartu su Hanzos dienomis, atrodo, kad visa miesto istorija tik ir sukasi apie pirklius. Jei šventės minimos atskirai, Kauno dienos gali apimti ir viduramžius, ir kitus istorijos tarpsnius.
"Priimant didelį tarptautinį Hanzos dienų renginį, jis buvo sujungtas su Kauno dienomis ir paskui niekas jų neatjungė. Tad šiandien, galima sakyti, kad dvi šventės tiesiog suplaktos į vieną. Išėjo paradoksali situacija, nes pavadinimas "Kauno Hanzos dienos" užgožia miesto gimtadienio šventę. Švęsdami gimtadienį galime atspindėti gerokai daugiau savo tapatybės bruožų. Mes esame priėmę sprendimą trečią gegužės savaitgalį paminėti Kauno gimtadienį", – sakė J.Vaičenonis.
Sugalvota sujungti šventes neįsigilinus, ką jos reiškia.
Be to, istorikas pabrėžė, kad Kaune buvo įsteigta tik Hanzos kontora, kuri XV a. gyvavo vos kelis dešimtmečius ir vėliau sunyko, todėl pats pavadinimas net nelabai atspindi tikrųjų viduramžių, o atspindi tik nedidelę jų dalį.
"Pati Hanzos sąjunga visai nesusieta su riteriais ir pirklių šventėje nebuvo jokių riterių kovų. Jie tiek pat prie Hanzos dienų pritempti, kaip ir pačios Hanzos dienos prie Kauno gimtadienio. Manau, kad čia trūksta žmonėms šiek tiek istorinių žinių ir pagrindimo, nes dabar suplakta daug dalykų į vieną kokteilį. Hanzos dienos tikrai neatspindi visų viduramžių", – teigė J.Vaičenonis.
Didžėjai ir riteriai
Šių metų Kauno Hanzos dienų organizatorius, bendrovės "Medusa Concert" vadovas Remigijus Knabikas taip pat pritaria, kad Kauno miesto gimtadienis turėtų būti atskirtas nuo Hanzos dienų.
"Jei laikytumės vien Hanzos dienų stilistikos, miesto gimtadienis būtų labai lokali šventė prie pilies kartu su kermošininkais. Visi žino, kad Hanzos dienos yra dirbtinai pritrauktos prie Kauno miesto šventės. Būtent pirmoje eilėje yra miesto šventė, o Hanzos – tik sudėtinė dalis. Jei tik į viduramžių pirklius orientuotumės, šventė sutilptų amfiteatre prie Nemuno ar pilies", – įsitikinęs organizatorius.
R.Knabikas pasakojo, kad šiemet nemažai žmonių klausinėjo, kaip susiję riteriai, Hanzos dienos ir didžėjai. "Vien Hanzos dienos sukeltų monotoniją. Juk kas kelias valandas pasikauna riteriai, prekiautojai išsidėlioja savo prekes, ir tiek. Jei visa miesto šventė būtų tik Hanzos, tikrai nebūtų įdomu, visi sakytų, kad ir vėl tas pats vyksta. O su Kauno dienomis gali visokių naujovių prigalvoti", – pastebėjo jis.
R.Knabikas pridūrė, kad pati Hanza – pirmiausia turgus, o riteriai taip pat yra tik dalis viduramžių. "Patys riteriai neatspindi Hanzos, nes pirmiausia tai yra turgus ir pirkliai. Žinoma, riteriai gali būti Kauno dienų dalimi, bet tikrai nereikėtų abiejų švenčių organizuoti tuo pačiu metu", – sakė R.Knabikas.
Žada svarstyti
Miesto valdžia kol kas nepriėmusi galutinio sprendimo, ar atskirti Kauno ir Hanzos dienų šventes. Vicemeras Simonas Kairys tikino, kad apie tai tikrai bus diskutuojama.
"Praktika rodo, kad kuo toliau, tuo sunkiau suderinti miesto gimtadienį ir Hanzos dienas. Kadencijos pradžioje man atrodė, kad tai kaip tik teigiama, nes Hanzos kelias yra žinomas Europoje ir Kaunui tokia identifikacija gera, tačiau dabar žmogus atėjęs nelabai supranta, ar tai yra gimtadienis, ar viduramžių šventė. Kiekvienais metais rengėjai bando nustebinti ir gimtadienį surengti kitaip, todėl tampa logiška grįžti, kai gegužę švenčiame Kauno dienas ir miesto gimtadienį, o rudeniop – jaukesnes Hanzos dienas, kur pristatoma kultūra, maistas, viduramžių atributika. Tuomet ir į gimtadienį galėtų organizatoriai kūrybiškiau pažiūrėti", – teigė Kauno mero pavaduotojas.
Anot S.Kairio, apsispręsti, ar kitąmet bus rengiamos dvi šventės, ar viena, reikia maždaug iki rudens. Kai prasidės kitų metų biudžeto dėlionė, tuomet jau reikia žinoti, kiek ir kam pinigų planuojama skirti.
Naujausi komentarai