I. Veliutė: kultūros įvykiai Kaune ir pakaunėje stebino gausa bei kokybe (interviu)

Stebino gausa ir kokybe

Vilniuje dirbanti kaunietė – su projektu „Kaunas 2022“ nesusijęs žmogus, todėl į šį projektą, kaip ir kitus kultūros įvykius, galėjo pažvelgti iš šalies. Vis dėlto kaip svarbiausius metų kultūros įvykius ji vardijo būtent programos „Kaunas 2022“ renginius.

I. Veliutė atkreipė dėmesį, kad šiemet kultūros įvykiai Kaune ir pakaunėje stebino gausa ir kokybe. „Vidinė ramuma, kai bet kuriuo metu atvažiavusiems draugams gali pasiūlyti kokybišką veiklą, išties buvo labai svarbi kultūros srities žmonėms. Neįmanoma šių metų renginių apibūdinti kategorijomis geras ar blogas, nes kiekvienas atvejis labai subjektyvus, skyrėsi tiek dydžiu, tiek paveikumu. Man svarbiausia, kad atsirado naujų ir Lietuvoje dar retai praktikuojamų reiškinių“, – pabrėžė kultūros sektoriaus atstovė.

Vienu įdomiausių ji pavadinimo vandens industrijos ir kultūros santykį pristatantį projektą „Nemuno7“. Šis „Kaunas 2022“ projektas seną žemsiurbę Nemune ties Zapyškiu pavertė kultūros objektu.

„Ten lankėmės, kai laikinai buvo nuardyti laiptai ir potvynis buvo  nunešęs pontoninį priėjimą. Vietinių paskolinta valtis, kuria su draugais patekome į žemsiurbę, tik sustiprino vaikų ir suaugusiųjų įspūdį. Įvairūs renginiai Zapyškyje, stiprų įspūdį kelianti Antano Sutkaus galerija po atviru dangumi, naujas restoranėlis – reiškiniai, kurie Kauno rajone apėmė ne tik lokalią bendruomenę, bet ir suformavo platų nuolat grįžtančių kultūros klientų ratą“, – pastebėjo I. Veliutė.

Paklausta apie stipriausią įspūdį palikusius miesto kultūros įvykius, ji pirmiausia įvardijo Willliamo Kentridge’o parodą „Tai, ko nepamename“. Anot pašnekovės, menininko diskusija su savimi priminė, koks prasmingas yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Kita jos išskirta svarbi paroda – vienu metu Kaune ir sostinėje vykusi „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, pabaksnojusi į šių miestų panašumus ir skirtumus.

„Pirmoji Yoko Ono parodos dalis Lietuvos banke tik sukėlė gailestį skurstantiems sodinukams. Masiniai Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginiai neabejotinai buvo skirti plačiam gyventojų ratui. Po šiek tiek karantininės pirmosios dalies antroji jau stebino savo prabanga, šviesų, judesio gausa, o trečioji šalia išskirtinės scenografijos buvo konceptualiausia turinio prasme. Mainai, bendravimas, bendradarbiavimas, savanorystė buvo svarbi proceso dalis, o kodėl senjorai Vienybės aikštėje nelabai suprato, kaip Mitinis Kauno Žvėris susijęs su P. Mažylio gimdymo namais, turbūt liks tarp neatsakytų klausimų“, – I. Veliutė atkreipė dėmesį į tai, kad projekto „Kaunas 2022“ pristatyto Mitinio Kauno Žvėries koncepcija kėlė abejonių.

Man svarbiausia, kad atsirado naujų ir Lietuvoje dar retai praktikuojamų reiškinių.

Tarsi nupuošus eglutę

Ji įspėjo, kad ateinančiais metais, t. y. metais po didžiulio tarptautinio kultūros projekto, miesto kultūros lauko atstovams iššūkių kels tam tikras nuosmukis.

„Prieš keletą metų teko klausyti tarptautinių pranešimų apie buvusių Europos kultūros sostinių nuosmukius ir sąstingius, kurie ištinka pasibaigus šiems projektams, nes tai ne tik kultūra, bet ir investicijos, turizmas, ekonomika, politika. Nors Kaune ilgalaikių investicijų į kultūros infrastruktūrą, atrodo, nebuvo planuojama, tačiau po kurio laiko bus galima vertinti, kokios nematerialios naudos atnešė šis projektas, kiek miestas ir rajonas investavo į ilgalaikius projektus būtent dėl šio statuso ir t. t.“, – apie ateityje laukiantį darbą užsiminė I. Veliutė.

Pasak jos, neteko girdėti, kad vien dėl kultūros sostinės Kaune būtų susikūrusi išskirtinė turizmo infrastruktūra, atsidarę kavinių ar nuomojamų butų, kurie, pasibaigus projektui, būtų priversti bankrutuoti.

„Ateinančiais metais įvažiuojamasis turizmas neabejotinai susitrauks, o kultūros lauke atsiras tam tikras vakuumas, koks ištinka po švenčių nupuošus Kalėdų eglutę. Specialiai tam niekas neruošė, bet būtent šis vakuumas, manau, leis perdėlioti idėjas, persigrupuoti kūrybinėms komandoms ir vėl pajudės įvairių kultūros reiškinių karuselė. Reikia tikėtis, kad neužsidarys visos finansinės galimybės kultūrai, o projekto „Kaunas 2022“ komandos įgytos patirtys atsispindės tolesniame miesto kultūriniame gyvenime“, – vylėsi pašnekovė.