Pereiti į pagrindinį turinį

Įsitikino: galima taupyti ir gyventi šiltai

2017-03-30 09:27

Vis daugiau kauniečių suvokia, kad sumažinti energijos sunaudojimą ir šildymo sąskaitas galima tik renovavus senus daugiabučius. "Mano būsto" administratoriai atkreipia dėmesį, kad renovuoti galima ne viską iš karto, o dalimis.

Taupumas: Kęstučio gatvėje modernizavus šilumos mazgą gerokai sumažėjo energijos sunaudojimas. Taupumas: Kęstučio gatvėje modernizavus šilumos mazgą gerokai sumažėjo energijos sunaudojimas. Taupumas: Kęstučio gatvėje modernizavus šilumos mazgą gerokai sumažėjo energijos sunaudojimas.

Iki ir po modernizavimo

Gautos sąskaitos už centralizuotą šildymą ir komforto žiemą neužtikrinanti temperatūra būstuose daugiabučių namų gyventojus pamokė – gana gyventi kiaurais langais ir stogais, vėjo perpučiamuose namuose. Tačiau dar nedrąsiai sprendžiamas visas šilumos mazgo modernizavimas, kurio efektyvumu specialistai neabejoja.

Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose nurodytos parduodamų būstų šildymo kainos. Kauno centras – tarp didelių sąskaitų už šildymą lyderių. Maždaug 20 daugiabučių miesto centre gyventojai žiemos periodo laukia visiškai ramūs – jų namuose visiškai renovuoti šilumos punktai.

Kęstučio gatvės daugiabutyje gyvenantis Darius Pečiulionis pasidalijo įspūdžiais iki ir po šilumos mazgo modernizavimo.

"Mes buvome nepatenkinti, kad nemažos išlaidos už šildymą, namas sunaudodavo daug energijos, tačiau šilta namuose nebuvo. "Kauno centro būsto" specialistai mums išaiškino, kad modernizuojant šildymo mazgą galima ne sumažinti šildymo kainą, o ekonomiškai naudoti tiekiamą šilumą", – pasakojo D.Pečiulionis.

Pasak D.Pečiulionio, gyventojų lūkesčiai buvo 10–20 proc. sumažinti šilumos sunaudojimą. Kaunietis skaičiuoja, kad šilumos sąnaudos sumažėjo apie 15 proc. Kaip teigiamus su šilumos mazgo modernizavimu susijusius pokyčius D.Pečiulionis mini dar ir šilumos sistemos subalansavimą.

Specialistai mums išaiškino, kad modernizuojant šildymo mazgą galima ne sumažinti šildymo kainą, o ekonomiškai naudoti tiekiamą šilumą.

"Buvo apžiūrėti visi butai. Patikrinta, ar kiti gyventojai nėra įsirengę kokių nors papildomų šildymo sistemą iškreipiančių šildymo agregatų. Subalansavus visą sistemą, manau, pasiekti tikrai neblogi rezultatai", – naudą akcentavo kaunietis.

Išsami analizė

"Kauno centro būsto" direktorės Jurgitos Jurevičiūtės-Balčiūnaitienės duomenimis, šildymo punkto renovacija daugiabutyje kainuoja apie 10 tūkst. eurų. "Atsižvelgiame į gyventojų pageidavimus, ir tą sumą galime išskaidyti. Galima išsimokėtinai sumokėti per dvylika mėnesių, tačiau galima ir per šešerius metus. Priklausomai nuo išsimokėtino laikotarpio trukmės, keičiasi ir mokesčių dydis. Toks išskirstymas netampa didele finansine našta gyventojams", – teigė direktorė.

Jos teigimu, pagrindiniai gyventojų skundai būna dėl netolygaus šildymo: vieniems karšta, kitiems šalta ir rasti aukso viduriuką, kad visiems būtų gerai, gana sudėtinga. "Įsivaizduokite, kad vieno gyventojo bute 26 laipsniai šilumos, kito – 17. Vienas skambina, kad daugiau šildytų, kitas rėkia, kad nepadeda net atviri langai", – rūpesčius klojo J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitenė.

Pasak direktorės, automatizuotas šilumos punktas gali būti pirmas žingsnis. Tai labai padeda reaguojant į oro temperatūros pokyčius, tolygiai paskirstant šilumą name ir, žinoma, tenka mažiau mokėti už šildymą.

D.Pečiulionis pritarė "Kauno centro būsto" direktorei, tačiau neslėpė, kad išsimokėjimo už šilumos mazgo modernizavimą periodą mokesčiai buvo didesni, tačiau šilumos energijos sunaudota mažiau. Vyras siūlė žvelgti plačiau ir keisti požiūrį. "Galima skaičiuoti taip, kad tas sutaupytas lėšas gyventojai skyrė sumokėti už šilumos mazgo renovaciją", – nesigąsdinti dėl kainų rekomendavo D.Pečiulionis.

Administratorius nemelavo

Šilumos mazgo modernizavimą galimą būtų vadinti greitąja pagalba siekiant ekonomiško energijos panaudojimo.

"Keičiame širdį, tačiau kraujagyslės lieka. Norint pasiekti visišką efektyvumą, reikėtų pakeisti ir kraujagysles. Tada jau būtų galima siūlyti net ir kolektorinę valdymo sistemą – vienvamzdę, dvivamzdę, su davikliais. Tačiau elementarusis variantas minimaliomis sąnaudomis yra šilumos mazgo modernizavimas", – variantus dėstė J.Jurevičiūtė-Balčiūnaitienė.

Būtent tai, kuo dabar džiaugiasi Centre gyvenantis D.Pečiulionis. Kaunietis pabrėžė dar vieną svarbų dalyką – namo administratoriaus pastangas. Suburti visus namo gyventojus ir įtikinti kažką keisti, modernizuoti yra nelengvas uždavinys. Vyras tikino, kad dėl "Kauno centro būsto" specialistų kantrybės aiškinant naudą, išsamiai skaičiuojant sąmatą namo gyventojai patikėjo, kad verta investuoti į jų daugiabutį.

Kaunietis D.Pečiulionis džiaugėsi dar vienu pradėtu žygiu ekonomiško šilumos naudojimo link. Kauno savivaldybė, "Kauno centro būstas", "Kauno energija" pradėjo dialogą dėl galimybės įrengti butuose individualią apskaitą.

"Šios naujovės flagmanas bus "Kauno centro būstas". Kartu bandome vesti dialogą ir sukurti projektą, o vėliau ir įdiegti butuose asmeninę apskaitą su moduliais. Tai bus didžiulė naujovė", – prasitarė projekte dalyvaujantis D.Pečiulionis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų