Šeštasis garbingame „Iškiliausių tarpukario kauniečių“ sąraše – Atlanto nugalėtojas Steponas Darius.

Labiausiai anuo metu Laikinajai sostinei ir visai šaliai nusipelniusių žmonių rinkimus inicijuoja seniausias Kauno bravoras, gaminantis populiariausią tarpukario alų „Volfas Engelman“. Projekto partneriai – dienraštis „Kauno diena“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, VDU istorikai.

Įvaldęs sparnuotąsias mašinas

Apie pirmuosius lietuvius - Steponą Darių ir Stasį Girėną - beveik prieš 80 metų lėktuvu įveikusius Atlanto vandenyną, mūsų šalyje turbūt žino tiek mažas, tiek didelis. Tačiau Stepono vardas minimas ne tik kalbant apie aviaciją bei žydrąsias Lietuvos padanges. Jį puikiai žino ir futbolo, krepšinio, beisbolo, regbio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio bei kitų sporto šakų aistruoliai. Taip pat, kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę. Kokiose dar srityse savo pėdsakų yra palikęs vienas iškiliausių ne tik tarpukario Kauno, bet ir visos Lietuvos žmonių?

Kūrė modeliukus

Lėktuvai bei galimybė skraidyti S.Darių domino nuo mažumės. Jis ypač žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų  išrastais sparnuotais aparatais arba mašinomis, kaip vadino jas pats, net bandė kurti jų modeliukus. Dažnai užsukdavo į Raitų parduotuvę, ilgainiui, būdamas vyresnis, buvo joje įdarbintas pasiuntiniu.

Sulaukęs 17 metų, S.Darius įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą. Kadangi  buvo itin stropus ir gabus mokinys, ketverių metų mokymosi kursą sugebėjo baigti pusmečiu anksčiau. Laisvu nuo pamokų metu visą save atiduodavo sportui – žaidė krepšinį, beisbolą, regbį, futbolą, lankė bokso treniruotes.

Pasišventęs sportui

Į Lietuvą S.Darius grįžo ypatingu metu – esant be galo sudėtingam valstybės politiniam, ūkiniam ir kultūriniam gyvenimui. Tiek valdžia, tiek paprasti žmonės visas savo jėgas, o taip pat ir materialius išteklius skyrė vieninteliam tikslui - valstybingumui, paskelbtai nepriklausomybei įtvirtinti, sustiprinti. Natūralu, kad sportas, žiūrint iš valstybės vyrų pozicijos, tuo metu buvo antrame plane. Sporto judėjimas ryškiausiai buvo matomas Lietuvos kariuomenėje ir tai buvo S.Dariaus nuopelnas. Pradėjęs karišką tarnybą, karo lakūnas entuziastingai organizavo įvairius kariuomenės sporto renginius, ypač futbolo, nes tai buvo mėgstamiausia jo sporto šaka. Kartu buvo neabejingas ir visos Lietuvos sporto reikalams: propagavo mažai žinomas sporto šakas, įkūrė ne vieną organizaciją.  Buvo vienas iš Lietuvos aeroklubų steigėjų, vadovavo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai, Lietuvos sporto, futbolo ir beisbolo lygoms. Paruošė pirmojo Lietuvos stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune.

Gimtinėn parskrisiąs lėktuvu

Tai S.Darius pažadėjo į išleistuves Amerikon jį palydėti atėjusiems bičiuliams bei kolegoms.  1927 m. jis išvyko atgal į JAV aplankyti namiškių. Pakeliui trumpam sustojęs Prancūzijoje, Paryžiuje, iškilusis kaunietis pamatė, kaip džiaugsmingai paryžiečiai sveikino amerikietį Č.Lindbergą — pirmąjį Atlanto nugalėtoją. Tai jį dar labiau paskatino neatsisakyti svajonės ir įgyvendinti tautiečiams duotą pažadą. Kad šis virstų realybe, S.Dariui teko ne vienerius metus taupyti.

S. Dariaus svajonė į Lietuvą grįžti paties pilotuojamu lėktuvu išsipildė 1933 m. Liepos 15 dieną kartu su Stasiu Girėnu jis sėdo į lėktuvą „Lituanika“ ir iš Niujorko išskrido į Kauną.  Sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, bet dėl galutinai nenustatytų priežasčių patyrė avariją ir žuvo prie Soldino, Lenkijoje. S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvės buvo vienas svarbiausių įvykių tarpukario Kaune. Tuometinė spauda rašė, kad jose dalyvavo daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių.

Mieli „Kauno dienos“ skaitytojai, jus taip pat raginame siūlyti, jūsų manymu, iškiliausius tarpukario kauniečius. Savo siūlymus (vardas, pavardė, trumpa biografija, kuo nusipelnė Kaunui) siųskite į redakciją e. paštu [email protected] arba adresu Kęstučio g. 86, Kaunas. Ant voko  užrašykite: Projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Iš jūsų pasiūlytų kandidatūrų bus atrinktos dvi ir taip pat aprašytos „Kauno dienos“ šeštadienio numeriuose. Kitą šeštadienį „Kauno dienoje“ skaitykite istoriją apie Joną Vileišį.