Priešpaskutiniai garbingos komisijos išrinktame „Iškiliausių tarpukario kauniečių“ dešimtuke -  broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai. Kunigas, politikas, žurnalistas ir Nepriklausomybės akto signataras, pramonininkas, bankininkas. Skirtingi savo likimais, bet gyvenę vardan to paties tikslo – visokeriopos gimtosios šalies gerovės.

Labiausiai anuo metu Laikinajai sostinei ir visai šaliai nusipelniusių žmonių rinkimus inicijuoja seniausias Kauno bravoras, gaminantis populiariausią tarpukario alų „Volfas Engelman“. Projekto partneriai – dienraštis „Kauno diena“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, VDU istorikai.

Jie buvo turtingi ne tik pinigų

Juozas ir Jonas Vailokaičiai tarpukario Lietuvoje buvo laikomi vienais turtingiausių žmonių šalyje, kurių turtas buvo skaičiuojamas milijonais. Ir net ne keliais. Kad ir kaip būtų, istorikai tvirtina, jog broliai savo verslą pradėjo nuo nulio, neturėdami nė skatiko kišenėje. Kad  jie, net ir būdami nepaprastai turtingi, niekada nebuvo godūs, savo perbūviu noriai dalijosi su tais, kurie stokojo pinigų.

Gausi šeimyna

Apie Juozo ir Jono šeimą, tėvus, vaikystę yra pasakojamos dvi skirtingos versijos. Vienoje teigiama, kad šių iškilių žmonių tėvas Motiejus Vailokaitis buvo paprastas siuvėjas, keliavęs po kaimus ir mažus miestelius, bet labai gerai žinomas dėl savo darbštumo, taupumo, kuklumo.  Sūnūs iš jo neva paveldėjo šiuos charakterio bruožus. Kitoje versijoje tvirtinama, jog Motiejus Vailokaitis buvo turtingas Suvalkijos ūkininkas, turėjęs 130 margų ūkį Piktžirnių kaime, Šakių apskrityje.

Kad ir kaip ten būtų, Motiejaus ir jo žmonos Petronėlės šeimoje gimė penki sūnūs ir trys dukterys. Daugiausiai pasiekė vyriausias Juozas ir aštuoneriais metais jaunesnis jo brolis Jonas. Pranas Vailokaitis tapo advokatu, bet mirė jaunas. Viktoras Vailokaitis Kaune turėjo automobilių verslą, o Antanas ūkininkavo Šakių rajone. Vietiniai žmonės pasakojo, kad  Vailokaičių namuose gyvenęs aitvaras, kad pas juos skraidę daiktai, vaidendavęsi ... Tiesa tai ar prasimanymas, šiandien niekas nepasakys, bet  „Vailokaitynėje“ gimę vaikai pasiekė neįtikėtinų gyvenimo aukštumų.

Grybai ir uogos

Įdomi detalė iš prieškario spaudos - ano meto leidiniai rašė, kad, pavyzdžiui, Juozas Vailokaitis verslą pradėjo rinkdamas Dzūkijos grybus ir uogas bei šias gamtos gėrybes eksportuodamas į Vakarų Europą. Ir jis tai darė neturėdamas absoliučiai jokių lėšų.

Prasigyvenę ir persikėlę gyventi į Kauną, broliai 1912 m. įkūrė Vailokaičių banką. Šis po kelerių metų, jau nepriklausomoje Lietuvoje atgimė kaip Ūkio bankas. Vėliau įsigijo Palemono plytinę, steigė importo ir eksporto bendroves, plėtojo prekybą urmu. Taip pat dalyvavo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“.

Vardan mokslo ir... laisvės

Tiek vienas, tiek kitas brolis negailėjo lėšų aukoms, aktyviai šelpė neturtinguosius. Jonas Vailokaitis netgi buvo įsteigęs specialų stipendijų fondą. Tačiau stipendija būdavo duodama tik su viena sąlyga – ir toliau likti geram lietuviui. Finansine parama iš minėto fondo naudojosi tokie vėliau išgarsėję žmonės, kaip poetas Kazimieras Bradūnas, teisininkas Viktoras Raulynaitis, kunigas istorikas Antanas Juška ir kiti. Jono

Kad broliams itin rūpėjo šalies mokslas ir jo ateitis, rodo ir tas faktas, jog Kaune, Aleksote, turėtą žemės sklypą jie padovanojo Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmams statyti.

Viena įspūdingiausių Juozo ir Jono Vailokaičių aukų – Klaipėdos sukilimo finansavimas. Sukilėliams buvo paaukota 25 000 litų, jie remti maisto produktais.

Mieli „Kauno dienos“ skaitytojai, jus taip pat raginame siūlyti, jūsų manymu, iškiliausius tarpukario kauniečius. Savo siūlymus (vardas, pavardė, trumpa biografija, kuo nusipelnė Kaunui) siųskite į redakciją e. paštu [email protected] arba adresu Kęstučio g. 86, Kaunas. Ant voko  užrašykite: Projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Iš jūsų pasiūlytų kandidatūrų bus atrinktos dvi ir taip pat aprašytos „Kauno dienos“ šeštadienio numeriuose. Kitą šeštadienį „Kauno dienoje“ skaitykite istoriją apie Antaną Gustaitį.