„Iškiliausių tarpukario kauniečių“ dešimtuko gretas papildo visoje Lietuvoje žymus visuomenės veikėjas Jonas Vileišis.

Labiausiai anuo metu Laikinajai sostinei ir visai šaliai nusipelniusių žmonių rinkimus inicijuoja seniausias Kauno bravoras, gaminantis populiariausią tarpukario alų „Volfas Engelman“. Projekto partneriai – dienraštis „Kauno diena“, Kauno apskrities viešoji biblioteka, VDU istorikai.

Jis gyveno vardan tos, Lietuvos

Surašyti šio žmogaus darbams, kuriuos jis nuveikė Kauno ir visos Lietuvos labui, kelių eilučių tikrai nepakanka. Kalbėti apie tų darbų reikšmingumą – vieno straipsnio taip pat per maža. Pagal profesiją – advokatas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, aktyvus visuomenės veikėjas, politikas, pirmasis ir ilgametis laikinosios sostinės burmistras, žymus publicistas – tai tik keletas veiklos sričių, kuriose Jonas Vileišis paliko gilų savo pėdsaką.

Nepriklausomybė

Visą savo gyvenimą Jonas Vileišis skrupulingai laikėsi demokratinės tvarkos principų, buvo tikras savo šalies patriotas.

Tiek jis, tiek jo žymieji broliai Petras ir Antanas nesitenkino vienos srities mokslo žiniomis. Vyriausiasis Jono brolis Petras baigė matematikos studijas Sankt Peterburge, vėliau studijavo Kelių inžinerijos institute. Kitas nemažai Lietuvai nusipelnęs Jono brolis Antanas taip pat studijavo Sankt Peterburgo universitete – iš pradžių Fizikos ir matematikos fakulteto Gamtos skyriuje, po to nusprendė stoti į Karo medicinos akademijos parengiamąjį skyrių. J.Vileišis teisės studijas taipogi pasirinko ne iš karto – iš pradžių mokėsi Fizikos ir matematikos fakultete.

Amžininkų atsiminimuose J.Vileišis išliko tuo žmogumi, kuris darė viską, kad Lietuvos nepriklausomybės idėja virstų realybe. 1905 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, J. Vileišis dar aktyviau prisidėjo prie tautinės visuomeninės veiklos. Buvo vienas iš pagrindinių 1905 m. gruodžio 4–5 dienomis vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorių. Pirmojo pasaulinio karo metais, prasidėjo derybos dėl šalies nepriklausomybės paskelbimo. 1917 metų rudenį Vilniuje vykusios konferencijos metu buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba. Jos nariu buvo ir J. Vileišis. Manoma, kad pirminį 1918 m. vasario 16-ąją paskelbto Lietuvos nepriklausomybės akto tekstą parašė ne kas kitas, o J. Vileišis.

Kauno suklestėjimas

Laikinojoje sostinėje Kaune. J. Vileišis gyveno daugiau nei dešimt metų, nuo 1919-ųjų iki 1942-ųjų. Beveik visą tą laiką ėjo burmistro pareigas. Jam vadovaujant Kaunui, buvo praplėstos miesto ribos, įrengtas vandentiekis ir kanalizacija, naujai išgrįstos gatvės, sutvarkytas viešasis miesto transportas.

Taip pat pastatyti 3 tiltai, svarbūs visuomeniniai bei gyvenamieji pastatai, suklestėjo kultūra. J. Vileišio dėka, Kauno savivaldybė pirmoji ėmėsi įgyvendinti privalomą pradinį mokymą: pastatė 4 pradines mokyklas, muziejų ir skaityklų, sprendė skurdo likvidavimo problemas. Galima drąsiai sakyti, kad vadovaujant veikliajam nepriklausomybės akto signatarui, buvęs provincialus gubernijos miestas išgyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki Europos didmiesčių lygio.

Tėvas ir senelis

Pasak J. Vileišio dukters Ritos Vileišytės – Bagdonienės,  dora, sąžiningumas, meilė jų šeimai buvo svarbiau už turtą. Dėl tėvų gero vardo jiems atsiverdavo daug durų.

Jono Vileišio anūkas Gediminas Tursa – vyriausiosios dukters Birutės Vileišytės – Tursinės sūnus -  žurnalistams yra pasakojęs, jog  buvo penkerių metų, kai senelis mirė. Jo atmintyje išlikusi šeimos tradicija susitikti papietauti visiems kartu pas kurį nors iš J. Vileišio vaikų. „Aš buvau padykęs vaikas ir sugalvojau iškrėsti tėveliui šunybę. Kartą, kol visi prie stalo sėdėjo ir vaišinosi, o mano tėvelis atsikėlė paduoti patiekalo, aš sukeičiau kėdes. Jo kėdę patraukiau ir padėjau savąją, mažesnę. Jis sėdo, nenugriuvo, bet gavau nuobaudą, tėvelis papylė žirnių į kampą ir mane parklupdė. Po kurio laiko prie manęs priėjo senelis, apkabino, išaiškino, ką padariau blogai, žinoma, nušluostė ašaras. Mes buvome geri draugai. Tokį senelį prisimenu iki šiol.“

Mieli „Kauno dienos“ skaitytojai, jus taip pat raginame siūlyti, jūsų manymu, iškiliausius tarpukariokauniečius. Savo siūlymus (vardas, pavardė, trumpa biografija, kuo nusipelnė Kaunui) siųskite į redakciją e. paštu [email protected] arba adresu Kęstučio g. 86, Kaunas. Ant voko  užrašykite: Projektui „Iškiliausi tarpukario kauniečiai“. Iš jūsų pasiūlytų kandidatūrų bus atrinktos dvi ir taip pat aprašytos „Kauno dienos“ šeštadienio numeriuose. Kitą šeštadienį „Kauno dienoje“ skaitykite istoriją apie Joną Vileišį.