Daugiau darbo mokytojui

"Jūs mus apgavote: tiesiog privertėte mokytis", – tokia buvo Garliavos A.Mitkaus pagrindinės mokyklos kai kurių moksleivių reakcija į pamokose imtas naudoti išmaniąsias technologijas. Jos daugiausia naudojamos istorijos ir anglų kalbos pamokose. Vienoje tokių – mokytojo Virginijaus Overlingo vedamoje istorijos pamokoje – apsilankėme. Nagrinėdami pamokos temą – tris Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimus – penktokai mažiausiai naudojosi popieriniais žemėlapiais. Išmaniojoje lentoje keisdamas skaidres su žemėlapiais, mokytojas labai vaizdžiai galėjo palyginti, kaip po kiekvieno padalijimo mažėjo ir visai išnyko ATR. Dalį informacijos perskaitę vadovėliuose, dalį gavę iš interaktyvių žemėlapių ir mokytojo, pamokos pabaigoje moksleiviai, naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais, turėjo atlikti žinių įtvirtinimo testą iš pamokos medžiagos. Vos jį atlikę, iš karto pamatė savo žinių įvertinimą, galėjo pasitikrinti teisingus ir neteisingus atsakymus.

Ar tokios pamokos iš tiesų labiau patinka moksleiviams? "Naudojantis elektronika viskas įdomiau. Geriau įsidėmi, atsakai į klausimus, matai pažymį, kurio nusipelnei, – žinai, ką reikia daugiau pasimokyti", – sakė penktokas Karolis Žukauskas.

Mokinių planšetiniai kompiuteriai susieti su mokytojo kompiuteriu ir išmaniąja lenta. Mokiniai į planšetinius kompiuterius gauna užduotis, išmaniojoje lentoje mokytojas mato užduočių rezultatus, kiekvieno mokinio teisingus ir neteisingus atsakymus, gali analizuoti mokinių žinias, palyginti įvertinimus.

"Kai vertina kompiuteris, nelieka vietos subjektyvumui, žmogiškajam faktoriui. Toks žinių patikrinimas moksleiviams labai patinka: jie iš karto mato rezultatą. Be to, kai vaikai mato savo įvertinimus interaktyviojoje lentoje, jie tai priima labai rimtai. Tiesa, mokytojui ruoštis tokiai pamokai tenka daug ilgiau: paruoštų testų neturime, tenka patiems galvoti testų užduotis, visus klausimus ir atsakymų variantus suvesti į kompiuterį, numatyti visus vertinimo variantus", – pasakojo V.Overlingas.

Naudojantis elektronika viskas įdomiau. Geriau įsidėmi, atsakai į klausimus, matai pažymį, kurio nusipelnei.

Jis prisipažino, kad per tokias pamokas nepailsėsi. "Pamokos tempas – didžiulis, ji pralekia kaip vėjas. Reikia labai tiksliai susidėlioti, ką tu per ją darai. Ruoštis tokiai pamokai reikia daugiau nei įprastai, – prisipažino mokytojas. – Užduotis, medžiagą turi paruošti pats mokytojas. Yra šablonai, bet daugeliu atvejų viską turi paruošti pats mokytojas. Be to, reikia labai gero interneto ryšio – kad jis nestrigtų. Mokykloje turi būti naudojamos naujausios informacinės technologijos. Jei mokytojas su 30 mokinių imasi tam tikros užduoties naudodamiesi planšetiniais kompiuteriais, interaktyviąja lenta (tam reikia interneto ryšio) ir staiga internetas nustoja veikti arba neįsijungia programa, prasideda komentarai, klasėje kyla chaosas."

Kalbų mokymo laboratorija

Pasak mokytojo, labai svarbu iš anksto susitarti su vaikais, kam planšetiniai kompiuteriai gali būti naudojami pamokoje, ir tų susitarimų laikytis: "Problema – vaikai galvoja, kad planšetiniai kompiuteriai yra žaidimų įrankis. Reikia prižiūrėti, kad vaikai neįsijungtų žaidimų."

Prieš pat Naujuosius metus A.Mitkaus pagrindinėje mokykloje įkurta moderni užsienio kalbų mokymo laboratorija. Ji aprūpinta programine įranga, kompiuteriais ir ausinėmis. Visa tai leidžia moksleiviams geriau lavinti šnekamosios kalbos įgūdžius. Čia galima atlikti garsines ir vaizdines užduotis, klausyti, tobulinti šnekamosios kalbos įgūdžius darant pokalbių po vieną, poromis ar grupėje garso įrašus ir juos perklausant, palyginant tarimą su įrašais, kuriuose įrašyta tobula anglų kalba. "Tai ne tik labai įtraukia mokinius – ir taupo jų laiką, neleidžia jiems nuobodžiauti laukiant savo eilės atsiskaityti dialogus prieš visą klasę: naudojantis kompiuteriais, programine įranga, ausinėmis, visi grupės vaikai gali atsiskaityti vienu metu. O mokytojas garso įrašus gali perklausyti ir įvertinti vėliau", – sakė anglų kalbos mokytoja Asta Sinkevičienė.

Pasak kalbintų mokytojų, svarbu, kad išmaniąsias technologijas gautų, naudotų ir atokios kaimo mokyklos. Šios technologijos labiau sudomina, į mokymosi procesą įtraukia net ir vaikus iš socialinės rizikos šeimų, kuriems paprastai trūksta motyvacijos.

Mokinio ir mokytojo santykis

Viena sėkmingiausių rajono gimnazijų vadinama Garliavos J.Lukšos gimnazija nuolatos atnaujina mokymo priemonių bazę. Šiuo metu visi (visų dalykų) mokymo kabinetai aprūpinti kompiuteriais ir vaizdo projektoriais. Mokiniams skirti trys modernūs informacinių technologijų kabinetai su stacionariais arba planšetiniais kompiuteriais. "Pavyzdžiui, chemijos žinių mokiniai gali semtis ne tik atlikdami praktinius darbus laboratorijoje, bet ir kitame kabinete naudodamiesi informacinėmis technologijomis. Kompiuterizuotos ir kitų technologijų mokinių darbo vietos. Lietuvių ir užsienio kalbų mokytojai naudoja dokumentų demonstravimo kameras, matematikos, biologijos, istorijos kabinetuose įrengtos išmaniosios lentos. Siekiant mokinius sėkmingai paruošti užsienio kalbų egzaminams nupirkti gerą garso kokybę užtikrinantys muzikiniai centrai, diktofonai.

"Nežiūrint turimų ir aktyviai naudojamų modernių mokymo priemonių, gimnazijos bendruomenė laikosi nuostatos, kad pagrindinis sėkmingos gimnazijos veiklos veiksnys yra pats žmogus, o reikiamą ugdymo kokybę užtikrinantis principas –  mokinio ir mokytojo santykis. Tai laikoma didžiausiu mūsų gimnazijos pranašumu", – sakė gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas.

Garliavos Jonučių progimnazijoje rengiamos probleminio mokymo dienos – PROMODI. Per jas nevyksta tradicinės pamokos, kuriose moksleiviai sėdi suoluose ir klausosi mokytojo. Tokių dienų metu moksleiviai užduota tema savarankiškai, mokytojų tik padedami, turi ieškoti skirtingų dalykų informacijos, naudodamiesi visomis mokykloje randamomis priemonėmis, ir spręsti tam tikras problemas. Praėjusią savaitę progimnazijoje vykusios PROMODI dienos temos buvo "Vanduo – gyvybės šaltinis" ir "Kelionė". Mokiniai turėjo panaudoti biologijos, geografijos, istorijos, matematikos, informacinių technologijų, etikos, technologijų, anglų ir lietuvių kalbų dalykų žinias. "Tokiose dienose paprastai dalyvauja dviejų paralelinių klasių mokiniai. Dienos pradžioje jie sužino nagrinėjamos problemos temą (t.y. probleminę situaciją). Jie yra sugrupuojami į grupes: sudaromos aštuonios devynios darbo grupės ir viena medijų grupė, kuri fiksuoja visą dienos veiklą, – pasakojo Jonučių progimnazijos direktorius Jonas Petkevičius. – Rengdami probleminio mokymo dienas siekiame gerinti pamokos kokybę, tarpdisciplininę integraciją, mokantis spręsti problemas ugdyti bendrąsias kompetencijas, skatinti mokinių bendradarbiavimą ir kritinį mąstymą. Esminis dėmesys skiriamas informacinių technologijų panaudojimui visuose projekto etapuose: organizuojant problemų pateikimą, sprendimą, rezultatų pristatymą ir aptarimą."

Srautinis mokymasis Karmėlavoje

Karmėlavos B.Buračo gimnazijoje taikomas analogų Lietuvoje kol kas neturintis išorinio diferencijavimo metodas. "Su kiekvienu vaiku stengiamės dirbti pagal jo gebėjimus, tačiau formuodami klases neskirstome vaikų į gabesnius ir turinčius mažiau gebėjimų. Pavyzdžiui, turime dvi penktąsias klases. Pagal ketvirtos klasės standartizuotų testų rezultatus per matematiką, lietuvių ir anglų kalbas vaikus suskirstome į tris srautus: kieno žinios atitinka 4–6 balus – priskiriami vienam srautui, 7–8 – kitam, 9–10 – trečiam. Manome, kad taip objektyviau atsižvelgiama į tikruosius vaiko gebėjimus, nes tas, kuris gabus matematikai, nebūtinai bus tarp gabiausių lietuvių kalbos moksleivių", – pasakojo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė. Pašnekovės žodžiais, vaikai į lygius nesuskirstomi visam laikui: parodę pažangą ar išaugusią motyvaciją, jie gali pereiti į kitą lygį ir įsibėgėjus mokslo metams.

Išorinio diferencijavimo metodas Karmėlavoje taikomas septynerius metus. Apibendrinę rezultatus mokytojai teigia, kad ši praktika patogesnė tiek mokytojams, tiek moksleiviams. "Suskirsčius vaikus pagal konkretaus dalyko žinių lygį, pasiekiama didžiausia moksleivių pažanga. Mokytojui diferencijuotai dirbti su 25 vaikais toje pačioje klasėje taip, kad visi jie pasiektų didžiausią pažangą, mums atrodo neįmanoma misija", – užsiminė direktorė.

Ateityje B.Buračo gimnazijoje planuojama diferencijuoti ir mokymą chemijos, fizikos, istorijos, geografijos pamokose. "To prašo patys vaikai. Juk kai klasėje yra nemotyvuotų vaikų, sunkiau mokytis motyvuotiems. Paprastai, kol mokytojas susitaria su nemotyvuotais moksleiviais, motyvuotieji laukia – taip pat nedirba", – pastebi R.Kuktienė.

Direktorės žodžiais, jei nevaržytų lėšos, gimnazijoje būtų diferencijuotas visų dalykų mokymas. "Lengviausia diferencijuoti anglų kalbos pamokas, nes grupėje negali būti daugiau kaip 21 mokinys. Todėl net per du, pvz., penktų klasių, komplektus mes lengvai suformuojame tris srautus. Matematikai ir lietuvių kalbai diferencijuoti jau skiriame papildomas valandas", – pasak R.Kuktienės, jei pasikeistų mokinio krepšelio finansavimo metodika, būtų galima diferencijuoti ir kitų dalykų mokymą.

Raudondvario gimnazijoje sukurta skatinimo mokytis sistema. Čia akcentuojamas moksleivių įvertinimas – apdovanojimas – už pasiektus rezultatus. Baigiantis mokslo metams, gimnazijoje teikiami vadinamieji Plunksnų apdovanojimai.

"Esame įsteigę devynias nominacijas: paprastai apdovanojami aštuoni moksleiviai ir vienas mokytojas. Be to, apie Naujuosius metus teikiame vadinamąsias "Bičių" nominacijas. Yra įsteigtas gabių mokinių paramos fondas "Bitės", finansuojamas vien rėmėjų lėšomis. Fondas teikia "Bičių" nominacijas. Simbolines bites gauna visi, prieš tai buvusiais mokslo metais olimpiadose, varžybose ar kitokiuose konkursuose pelnę apdovanojimus. Kartą per metus fondas rėmėjų lėšomis rengia vaikams keliones į užsienį. Šiemet verslininkai pirko ir tokius pasižymėjusius mokinius vežė į Vokietiją", – pasakojo gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas. Raudondvaryje kasmet apdovanojami ir gimnazistai, pasižymėję aukščiausiais sporto pasiekimais.

Akcentuoja gamtamokslį

Atsižvelgiant į gimnazijos moksleivių ir jų tėvų lūkesčius, Akademijos U.Karvelis gimnazijoje daug dėmesio skiriama gamtamokslio srities ugdymui. Šioje srityje Akademijos miestelyje įsikūrusi gimnazija bendradarbiauja su šalia esančiu Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU). Taip gimė projektas "Sanus planta". Pagal jį dalis pamokų vedama laboratorijose, šiltnamiuose.

"Greta šio projekto, leidžiančio vaikams stebėti augalo virsmą nuo sėklos iki uogienės, gimnazijoje išgryninome ir gamtamokslio pakraipą. 5–8 klasių vaikai gamtamokslio žinias gali gilinti per gabiems vaikams ugdyti skiriamas papildomas valandas. 9–10 klasių moksleiviams siūlome keturis modulius: chemiją, biologiją, fiziką ir geografiją. Čia mes taip pat bendradarbiaujame su ASU. Gimnazijoje jie gauna teorinės dalies žinias, o praktiniai darbai atliekami ASU laboratorijose.  Perėjusieji šiuos keturis modulius 9–10 klasėje iš jų turėtų pasirinkti vieną juos labiausiai dominančią kryptį, kad 11–12 klasėje galėtų į ją gilintis", – sakė U.Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas.

Gimnazija planuoja sujungti biologijos ir chemijos kabinetus įrengiant bendrą laboratoriją. Į šiai laboratorijai reikiamą įrangą jau investuota 8 tūkst. eurų, rugsėjo pirmąją laboratorija turėtų atverti duris. Gimnazija netrukus turėtų gauti kompiuterį, planšetinių kompiuterių dailės kabinetui. Kai kuriose lietuvių kalbos pamokose šios priemonės jau naudojamos. Gimnazija dalyvauja skaitmeninių mokymų projekte "Samsung mokykla ateičiai". "Patekome tarp dešimties Lietuvos mokyklų, besivaržančių dėl pagrindinio prizo – 10 tūkst. eurų, skirtų skaitmeninei įrangai įsigyti. Mūsų projektinės grupės moderatorius – inovatorius Vladas Lašas, turime rimtų ambicijų laimėti šį projektą", – užsiminė R.Kučiauskas.