Trumpos atostogos

"Labai gaila, kad negalėjome susitikti mano kabinete", – paskutiniąsias tėvystės atostogų dienas skaičiavęs Kauno Jono Jablonskio gimnazijos anglų kalbos mokytojas metodininkas ten nesilankė bemaž mėnesį.

Ir nors mums nepavyko įkelti kojos į vidų, vaizdingas R.Jezukevičiaus pasakojimas piešė ryškų šventovės vaizdą – virš lentos kybantis, svajones versti realybe raginantis užrašas, kiek tolėliau – buvusio mokinio dovanota Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava, mokinių kalbėjimo metu naudotas žaislinis pripučiamas šuo iš animacinio serialo ir bemaž keturios dešimtys į švarko atlapus segamų ženkliukų. Mokiniai ir kolegos mokytojai žino, kad jie – pedagogo aistra, todėl kaskart išvykę atostogų į užsienį, lauktuvių veža ne magnetukus ar puodelius, puoštus lankytinų vietų nuotraukomis.

"Kiekvieną kartą pasisiūlau sumokėti už juos, bet mokiniai atsisako", – R.Jezukevičius nesiėmė spėlioti ar besimėgaujant tėvystės atostogų džiaugsmais ženkliukų kolekcija, kabineto sienos nepasipildė naujais eksponatais. – Nieko nesitikiu ir nelaukiu. Geriausia dovana – nuoširdus žodis."

Jų R.Jezukevičius sulaukė ir lapkričio pradžioje gimus sūnui, ir to paties mėnesio pabaigoje, kai buvo pripažintas inovatyviausiu šalyje gimtosios ir anglų kalbų mokytoju. Tai jau antrasis kauniečio bandymas užkopti ant nugalėtojo pjedestalo. Praėjusiais metais R.Jezukevičius pateko į inovatyviausiųjų trejetą, o mokiniai savo numylėtinį tąkart apdovanojo įspūdingu tortu, kurio skonį J.Jablonskio gimnazijos pedagogas mena iki šiol.

Jau dešimtoje klasėje R.Jazukevičius žinojo, kad jis bus anglų kalbos mokytoju.

Trys svajonės

Ne iš pirmo karto R.Jezukevičius papuolė ir į J.Jablonskio gimnaziją, kurioje dabar skaičiuoja penktus metus. Nusiuntęs savo gyvenimo aprašymą, po pirmojo bandymo jaunas specialistas nesulaukė jokio atsako. Po antrojo buvo pakviestas į pokalbį, po trečiojo anglų kalbos mokytojas įsiliejo į J.Jablonskio gimnazijos bendruomenę, kurią dabar vadina antrąja savo šeima. Specialistą, apie kurį jau sklando legendos, kelis kartus bandė pervilioti kitos mokyklos, tačiau visos pastangos buvo bergždžios.

"Gal nuskambės keistai, bet paantrinsiu pats sau – santykiai ir bendruomenė yra labai svarbu. Kas iš to, kad alga didesnė, bet nėra susikalbėjimo", – kaunietis prisiminė savo mokyklą ir didžiausią įkvėpėją klasės auklėtoją Genutę Jakentienę.

Ne veltui būdamas dešimtoje klasėje, ant popieriaus skiautės jaunuolis tvirta ranka raitė tris savo svajones.

"Parašiau, kad būsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių vidurinėje mokykloje ir su savo auklėtoja išgersiu kavos puodelį", – paskutinei svajonei nebuvo lemta išsipildyti.

Šviesaus atminimo auklėtoją pakirto sunki liga. Pirmosios dvi svajonės virto kūnu – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigęs anglų filologijos bakalauro, praktinės filosofijos magistro ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas jaunas specialistas grįžo į Smetonos gimnaziją, buvusią Kalniečių vidurinę mokyklą. Mokyklos vestibiulyje išvydęs buvusį mokinį bene labiausiai nustebo sargas.

"Ką tu čia ir vėl veiki?" – klausė jis manęs. Atsakiau, kad grįžau, tik jau į kitą barikadų pusę. Tuo metu mokytojai sveikino mane, spaudė ranką ir sakė tikėję, kad aš galiu grįžti, – Pedagoginio kelio pradžią prisiminė vyras. – Kaip reagavo tėvai? Iš jų sulaukiau visapusiško palaikymo ir raginimo daryti tai, kas patinka. Iki ligos mediku dirbęs tėtis bandė palenkti į savo pusę, bet mudviejų diskusijų apie Immanuelį Kantą ar Fridrichą Wilhelmą Nietzsche metu pastebėjęs gabumus filosofijai ir užsienio kalboms, kadangi daugelio autorių veikalus skaitydavau originalo kalba, suprato, kad medicina ne man. Galiausiai išryškėjo dar ir tas faktas, kad aš bijau adatų."

Dėsto dar ir etiką

Pedagogo karjerą pradėjęs Smetonos gimnazijoje, vėliau kaunietis dėstė filosofiją Šv.Ignaco Lojolos kolegijoje. Galiausiai – J.Jablonskio gimnazijoje. R.Jezukevičius čia dėsto anglų kalbą, o pastaruosius dvejus metus dar ir etiką. Tiesa, apie gėrio ir blogio kriterijus, laimę, gyvenimo prasmę ir žmogaus paskirties problemas atsistojęs prieš klasę pedagogas taip pat kalba angliškai.

Parašiau, kad būsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių mokykloje ir su savo auklėtoja išgersiu kavos puodelį.

"Etika – moralės filosofija. Taigi, saikingai atsitraukti nuo anglų ir pereiti prie gyvenimo meilės – filosofijos, buvo gaivus oro gūsis", – siūlymas gimnazistams dėstyti etiką, pedagogui pasirodė labai viliojantis. Visgi tikrasis R.Jezukevičiaus pašaukimas – anglų kalba. Ja vyras skaito literatūrą, rašo mokslinius straipsnius, kalba su mokiniais net ir pertraukų metu. Toks yra mokytojo ir gimnazistų sutarimas.

"Aš leidžiu net ir per pamokas padaryti kelių minučių pertrauką, jei koks nors mokinys ar mokinė dega, kaip nori ką nors papasakoti. Bet su sąlyga, kad tai darys anglų kalba", – tokia pat taisyklė galioja ir susirašinėjant virtualioje erdvėje. Nesvarbu, ar tema būtų susijusi su mokslais, ar su laisvalaikiu.

Mokiniams tai esą nėra sunku. Dabartinė karta gerai kalba angliškai. Todėl ant mokytojų pečių gula kur kas didesnė atsakomybė nei taisyklinga gramatika. Geras pedagogas, anot pašnekovo, mokiniui turi duoti kur kas daugiau – supažindinti su istorija, literatūra, menu ir kultūra.

"Pamoka turi būti įdomi. Ne tik mokiniui, bet ir man pačiam, greičiausiai dėl to pas mane nėra nei vienos vienodos pamokos. Kodėl? Nes nėra vienodos klasės. Viena uždaresnė ir nori daugiau skaityti, kita – daugiau kalbėti", – svarbiausia, anot mokytojo, rasti priėjimą prie kiekvieno mokinio, nesvarbu, kokio lygio jo anglų kalbos žinios bebūtų. – Yra mokinių, kurie ateina su spragomis. Jiems visuomet pasiūlau atspausdinti užduotis ir padirbėti papildomai, pakonsultuoju pertraukų metu. Patikėkite, per metus atspausdinu kelis tūkstančius lapų. Tik turbūt dauguma pedagogų tai daro."

Sąžiningumo principas

Moksleiviai su teiginiu, kad jų anglų kalbos mokytojas yra kaip dauguma, veikiausiai, nesutiktų. Tai įrodo ne tik iš lūpų į lūpas perduodamos istorijos apie legendinį mokytoją, kurio pamokose vietoje nuobodžių testų mobiliaisiais telefonais sprendžiamos įvairios internetinės interaktyvios užduotys, bet ir puikus lankomumas.

R.Jezukevičiaus pamokose 9–12 kl. mokiniai sėdi net ir tada, jei būna neatlikę namų darbų ar nepasiruošę naujai pamokai. Svarbiausia apie tai pranešti iš anksto. Baimė? Jei anglų kabineto durų rankeną gimnazistai klibintų vedami šio jausmo, mokytojas sunerimtų kažką padaręs blogai arba apskritai nieko nepadaręs.

"Pas mane galioja sąžiningumo principas – prieini ir sakai, kad nepadarei, – pedagogas tikino niekada neskubantis teisti ir nepykstantis. – Mane sunku supykdyti, nebent tai būtų daroma sistemingai mėnesį ar ilgiau. Manau, kiekvienas mokytojas turėtų būti atlaidus, nelaikantis savyje pykčio. Svarbiausia nepamiršti, kad po 45 ar 90 min. ateis nauja klasė, todėl tu negali stovėti prieš ją piktas, liūdnas ir be entuziazmo savo dėstomam dalykui."

Vertindami mokytojo pasitikėjimą, mokiniai atsako tuo pačiu – stengiasi jo nenuvilti.

"Žinote, yra labai malonus dalykas, kai gurkšnojant tą pačią arbatą pertraukų metu iš mokinio išgirsti, kad anksčiau jis nemėgo anglų kalbos, o dabar viskas apsivertė aukštyn kojom. Dalyvavimas anglų kalbos pamokose tapo itin malonia ir laukiama dienos dalimi. Tai mokytojui itin nuostabus grįžtamasis ryšys. Tokiais momentais supranti, kad darbas, kuris toli gražu nesibaigia užvėrus mokyklos duris, neša labai saldžių vaisių. Tarkime, dešimtukas pamokos gale arba šimtukas baigiamajame egzamine. Tai įvertinimas ne tik mokinio žinių, bet ir mano darbo", – anglų kalbos mokytojas neslėpė, savo pedagoginės karjeros metu paruošęs ne vieną šimtukininką.

Parašiau, kad būsiu anglų kalbos mokytoju, dirbsiu Kalniečių mokykloje ir su savo auklėtoja išgersiu kavos puodelį.

Nenorėtų būti auklėtoju

Atsidurti vieno populiariausių gimnazijos pedagogų pamokoje – ne vieno mokinio svajonė. Žinoma, yra buvę keli atvejai, kai mokiniai vietoje nenustygstantį mokytoją išmainė į kitus.

"Nemėgstu bereikalingos tylos pamokoje, juolab kad anglų kalba yra kalba. O svarbiausia kalbos paskirtis – būti bendravimo priemone, būti vartojama. Tačiau suprantu, kad ne visiems mokiniams mano mokymo stilius ar metodai patinka. Tikrai tokių yra ir tai yra visiškai natūralu. Puiku, reikia juos mylėti ir gerbti jų pasirinkimą. Nėra vieno nekvestionuojamo geros pamokos recepto ar vieno teisingo mokymo metodo. Yra tik mokinio ir mokytojo bendras noras mokyti ir mokytis", – profesionalumą demonstravo specialistas.

Paklaustas, ar nenorėtų dirbti su jaunesnių klasių moksleiviais, kurie saldžiuosius vaisius imtų brandinti dar anksčiau, pedagogas papurtė galvą. Vyresnieji esą jau suvokia mokslo naudą ir svarbą, geba naudotis naujausiomis technologijomis, yra atviri naujovėms ir pasiūlymams. Jaunesniųjų klasių moksleiviams dar labiau reikia klasės auklėtojo skverno.

"Turėjau tokią patirtį Kalniečių vidurinėje mokykloje ir supratau, kad auklėtojo darbas tikrai ne man. Aš niekada neatstūmiau ir neatstumsiu jokio vaiko. Galiu per pertrauką patarti, padiskutuoti, padėti, tačiau to nepakanka. Visada sakiau, kad auklėtojas – atskiras pasaulis. Geras mokytojas, inovatyvus, nuoširdus, linksmas – nebūtinai yra geras auklėtojas. Manau, kad būti tokiu auklėtoju, kokio vaikai yra nusipelnę, reikia būti pačiam patyrus visus vaiko augimo ir auginimo niuansus. O šią patirtį ir šį gyvenimo etapą aš pradėjau dar tik prieš beveik tris metus gimus dukrelei ir sustiprinau gimus sūnui. Taigi šioje srityje turiu dar per mažai žinių", – besišypsodamas aiškias ribas brėžė vyras.

Nestovi vienoje vietoje

R.Jezukevičius įsitikinęs, kad geras mokytojas turi duoti ir turėti vidinių resursų. Tam esą reikalinga vidinė harmonija.

"Už tai esu dėkingas savo žmonai. Kita pasakytų: žinai, brangusis, grįžai namo ir pamiršk darbus... Ji supranta, nes pati yra dėstytoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Žmogui, kuris nėra susijęs su pedagoginiu gyvenimu labai sunku paaiškinti, kad ši profesija turi labai neaiškias ir neapibrėžtas darbo valandas", – pedagogas džiaugėsi aplinka ir aplinkybėmis, palankiomis jo augimui ir tobulėjimui.

R.Jezukevičius – "Microsoft" mokytojas novatorius-ekspertas, nuo praėjusių metų – sertifikuotas "National Geographic" mokytojas. Prieš kelias savaites jis baigė tarptautinio bakalaureato kursus, mat J.Jablonskio gimnazija ruošiasi tapti tarptautinio bakalaureato mokykla.

"Visą mano tęstinį profesinį tobulinimąsi lemia svarbiausi mokyklų bendruomenių nariai – mokiniai. Visą mano, kaip mokytojo, veiklą ir profesinį tobulėjimą diktuoja jų poreikiai. Tuo ir patarčiau vadovautis jauniems ar dar tik būsimiems mokytojams. Nedarykite nieko šiaip sau, veikite dėl mokinių. Turiu prisipažinti, kad galvoje pilna net ir dabar įvairių minčių, tikslų, naujovių. Kaip spėju? Paradoksas, bet pastebėjau tokį dalyką – kuo labiau esi užimtas, tuo daugiau padarai", – R.Jezukevičius vylėsi, kad jo pavyzdys bus motyvacija kitiems, nedrąsiai svajojantiems apie pedagogo profesiją.