Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą patekti pretenduojantis Kauno naujamiestis traukia čia apsilankyti, tačiau eidamas Laisvės al. ir besigrožėdamas tarpukario modernistine architektūra tik retas iš jų išdrįsta įkišti nosį į tamsiąją tokio paveldo pusę – kiemus.

Architektūrinis šiukšlynas

Kas vyksta Kauno centro kiemuose, kur jie veda ir kaip juos būtų galima atgaivinti, svarstė keturiolika architektų iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos, dalyvavusių keturių dienų trukmės kūrybinėse dirbtuvėse "Next Door".

"Kauno naujamiestis yra unikali miesto architektūros dalis, – pastebėjo dirbtuvių kuratorius Paulius Vaitiekūnas. – Dvidešimt dveji tarpukario metai, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė, iš gyvenvietės, kaimelio ar miestelio statuso Kauną pavertė miestu. Naujamiesčio urbanistinė struktūra, pagrindinės gatvės susiformavo dar cariniu laikotarpiu, tačiau per pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metus iškilo tokie nauji pastatai kaip Centrinis paštas, Pienocentras, Pažangos rūmai, Karininkų ramovė, Romuvos kino teatras – miestas subrendo."

Eidami Laisvės al., K.Donelaičio g. matome reprezentacinę pastatų pusę, išeiginius fasadus. "Natūralu, kad pastatai yra atsigręžę į pagrindinę gatvę, nori būti gražūs, tačiau ne mažiau įdomi yra vidinė jų pusė. Naujamiesčio kvartalai yra nemaži, o rimtesnio tyrimo apie tokio kvartalo vidinę struktūrą nebuvo daryta. Galbūt buvo pavienių asmeninių iniciatyvų, tačiau kompleksiškai į tai nebuvo pažiūrėta", – teigė P.Vaitiekūnas.

Pasak jo, pats miestas kiemams nesuteikė jokios vertės ir todėl juose nieko nevyksta: "Ten gali rasti lengvą architektūrinį šiukšlinėlį: menkaverčius garažėlius, dirbtuves, kioskelius, daržus. Jie visi tokie nušiurę, neprižiūrėti, be aiškios programos. Nuėjęs į kiemą gali matyti pastato anatomiją: kokios yra vėdinimo sistemos, kur koks šildymo kaminas išlenda, matai netinkuotą sieną, medžiagas, iš ko sumūrytas pastatas. Tai iš tiesų tokia atvira knyga, kurią gali skaityti ir skaityti."

Nesiūlė konkretaus recepto

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus suorganizuotose kūrybinėse dirbtuvėse trys dalyvių grupės turėjo parengti po projektą, analizuojantį kiemus, apribotus K.Donelaičio, Kęstučio g., Vytauto pr. ir Laisvės al. pabaigos.

"Dirbtuvėmis nebuvo siekiama surasti realaus recepto, ką ir kaip būtų galima padaryti su tais kiemais. Nebuvo tikslo, pavyzdžiui, išspręsti parkavimo problemas. Tai buvo krypties paieška Naujamiesčio kiemuose", – teigė dirbtuvių kuratorius ir pridūrė, kad užduotis buvo sąmoningai suformuluota abstrakčiai, kad nebūtų nužudytos architektų idėjos ir galėtų laisvai jas išreikšti.
Į tarptautines kūrybines dirbtuves, skirtas jauniesiems architektams (iki 40 metų), atvyko keturios dalyvės iš Lenkijos, dvi – iš Latvijos ir aštuoni architektai iš Lietuvos. Darbas prasidėjo ekskursija po Naujamiestį, kurią vedė architektūrologas Vaidas Petrulis ir istorikas Žilvinas Rinkšelis. Jie pristatė Naujamiesčio istoriją, pasidalijo įdomiomis istorijomis, kartu su dalyviais paklaidžiojo po kiemus. Vėliau dirbtuvės persikėlė į galeriją POST, kuri ir yra viename Naujamiesčio kvartalų.

Ten pat vyko ir galutinis darbų vertinimas, kurie nors ir buvo reitinguojami, tačiau, anot organizatorių P.Vaitiekūno ir Jautros Bernotaitės, buvo per daug skirtingi, kad būtų lyginami.
Tarptautinių architektų komandų projektus vertino ir tarptautinė komisija: architektai Johanas de Wachteris iš Nyderlandų, Audrys Karalius, Tomas Petreikis, Cristianas Suau iš Škotijos ir profesorius, ISM dėstytojas Alfredas Chmieliauskas ir POST galerijos įkūrėjas skulptorius Andrius Pukis.

"Visada yra labai sveika į komisiją pasikviesti kitu kampu žiūrinčius komisijos narius. Be abejo, reikia ir architektų, kad komisija nenugrybautų, bet tas kiemas nepriklauso architektams, jie daro tai ne sau ir ne dėl savęs – miestas susideda iš daug idėjų ir skirtingų žmonių", – teigė P.Vaitiekūnas.

Kadangi vienas pagrindinių dirbtuvių tikslų buvo pasikeisti patirtimi, organizatoriai viliasi, kad jos taps tradicinės ir architektai iš kaimyninių šalių vėl suvienys jėgas, spręsdami kitus klausimus. Dirbtuvių projektai atviri kauniečių diskusijai – darbus, kurie eksponuojami Centriniame pašte gali apžiūrėti kiekvienas.

Komentaras

Rimantas Giedraitis
Architektas

Ne kartą esame dalyvavę (ir laimėję) Kaune vykstančiuose konkursuose ir matėme, kuo jie baigiasi, – dažniausiai niekuo. Galbūt todėl į savo projektą "Neveiksmingas vaistas" pažiūrėjome kaip į eilinį žaidimą. Vis dėlto labai aiškiai suformulavome problemas, su kuriomis susiduria Kauno naujamiestis. Pavyzdžiui, per paskutinius penkiolika metų Kauno miesto gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip 100 tūkst. Tai yra gąsdinantys skaičiai. Ir atrodo, kad ši tendencija artimiausiu metu gali nepasikeisti. Žmonės keliasi į sostinę, važiuoja į užsienį, kraustosi į Kauno rajoną, kuris dėl mažesnių mokesčių, gerinamos infrastruktūros ir kitų dalykų šiuo metu yra skelbiamas bene geriausia vieta gyventi Lietuvoje.

Dar viena tendencija, kurią pradeda pastebėti architektai, – aukštos kvalifikacijos, kompiuteriu dirbančių specialistų migracija į užmiestį. Galima prognozuoti, kad tuštėjant Lietuvos kaimams bei modernėjant darbo bei transporto priemonėms, ši tendencija stiprės.

Dar vienas veiksnys – Kauno ekonomika nuo pat miesto įkūrimo buvo paremta logistika. Nors Kaunas, esantis tarp sostinės, uosto ir magistralės "Via Baltica", ir šiandien yra svarbus logistikos centras, didelė dalis miesto ekonomikai svarbaus verslo – terminalai, sandėliai, su jais susijusios administracinės įstaigos – šiuo metu kuriasi prie Kauno apvažiavimo kelio.

Tad eilinį kartą nukenčia miesto centras, negaudamas jokių kitų gyvybės injekcijų. Ką galima būtų padaryti? Manau, Kauno valdžiai pagaliau reikėtų susirūpinti, kokia apskritai yra Kauno plėtros koncepcija. Šiuo metu dar vis svaičiojama apie dangoraižius, ir nors galbūt vieną dieną atsiras tie, kuriems jie bus reikalingi, šiuo metu vertėtų pabandyti deramai ir kokybiškai užpildyti bent jau miesto centro "plokštumą". Centre turime tikrai daug tinkamai nepanaudoto, negyvo, o dėl to ir netvarkomo ploto. Ką mes galime pasiūlyti kauniečiams ar Kaune norintiems apsigyventi žmonėms? Mūsų humoristiniai pasiūlymai nėra visiškai absurdiški, kiekviename yra užkoduotas tam tikras sprendimo kelias. Pavyzdžiui, viename jų kalbama apie galimybę centro kvartalų kiemuose gyventojams turėti savo nuosavus žalius, panašius į užmiesčio, sklypus. Gal centrui tai ir netikėta idėja, bet faktas, kad mūsų mieste gerai prižiūrima tik privati aplinka. Palyginkime Kauno viešąsias erdves su kitų, mažesnių Lietuvos miestų, pavyzdžiui, Kėdainių ar Marijampolės – šiuo atžvilgiu Kaunui jau turėtų būti nepatogu. Ir pasižiūrėkime, kaip tvarkomos privačios erdvės. Lietuviai tikrai nori ir moka susitvarkyti nuosavas valdas, tačiau Kauno centre turime visišką teisinę netvarką. Pastatai stovi ant nesuformuotų sklypų, kurių nuosavybės dokumentai nesutvarkyti, todėl niekas nesuinteresuotas kažką daryti, nes juk tvarkysi ne savo aplinką.

Jeigu Kauno centras būtų patrauklesnis stambiajam verslui, jis, be abejo, susidorotų su šiomis problemomis, kurios tebeegzistuoja iš esmės tik dėl miestą valdančiųjų neveiklumo, bet šiuo metu belieka kliautis vidutiniais ir smulkiaisiais verslininkais. O šiems, vieną kartą pabandžius įbristi į mūsų biurokratinę makalynę, antrą kartą dažnai nusvyra rankos. Valstybė (arba, mūsų atveju, miestas), kurios ekonomika silpnoka, turėtų pasistengti kuo maksimaliau supaprastinti erdvę privačiam verslui ir privačioms iniciatyvoms. O įdomių iniciatyvų žmonės visada turi ir turės. Daugmaž tokia (nors pateikta, be abejo, ironiškai) yra pagrindinė žinia, kuria norėjome pasidalyti savo projektu.

Projektas "Provokacija" ("Provocation")
Dalyviai: Kristina Barniškytė (LT)
Gunita Kulikovska (LV)
Michailas Zelezniakas (LT)
Alicja Paluch (PL)
Inta Vaska (LV)

Pirmiausia, su kuo susiduriama kalbant apie Kauno naujamiesčio kiemus – tai neigiamas ir pasyvus kauniečių požiūris į juos. Ir dėl to kaltas ne miesto išplanavimas, o patys gyventojai. Taigi prieš pasiūlydami kokį nors architektūrinį sprendimą projekto autoriai norėjo į šią opią problemą atkreipti pačių kauniečių dėmesį. Palikę studiją jie išėjo į gatves ir susitiko su realiais centro gyventojais. Jiems įdavė po dėžę ar balioną, kuriais pažymėję vietą, galinčią kažkaip naujai funkcionuoti, žmonės patys tapo pertvarkų iniciatoriais. Projekto dalyviai mieste praleido tik dvi valandas, tačiau sulaukė daugybės idėjų, ir tai rodo, kad vietiniai nori būti aktyvūs miesto formuotojai, jeigu tik yra paskatinami. Išklausę pasiūlymus, architektai sukūrė mentalinį žemėlapį, vedantį per kiemus nuo Laisvės al. iki pat upės. Dauguma kalbintų vietinių gyventojų norėtų, kad būtų suformuota trasa, jungianti pagrindinę centro gatvę ir Nemuną, nes dabar einant upės link reikia kirsti nepatrauklius kiemus, pavojingai perbėgti Kęstučio g., kol atsiduri prie užrakintų vartų į Karaliaus Mindaugo pr. Architektai mano, kad kiemų problema būtų lengvai išspręsta kviečiant žmones diskutuoti ir patiems kurti savo aplinką.

Projektas "Kilpa" ("The Loop")
Dalyviai:
Emilija Armakauskaitė (LT)
Justina Gabrionytė (LT)
Urszula Paluch (PL)
Lukas Tuleikis (LT)
Ewa Trocha (PL)

Projekto pagrindinė idėja – praturtinti Kauno naujamiesčio kvartalus patraukliomis kiemų erdvėmis ir suteikti galimybių tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams jais laisvai judėti. Pavadinimas "The Loop" ("Kilpa") čia simbolizuoja nepertraukiamą ryšį tarp Naujamiesčio kiemų ir juose siūlomų funkcijų. Reaguojant į esamų pastatų funkcijas kuriamos atitinkamos kiemų erdvės. Pavyzdžiui, savivaldybės kieme galėtų atsirasti skundų ir pasiūlymų siena. Čia gyventojai galėtų laisvai išreikšti savo mintis tiesiai priešais miesto valdžios langus. Galėtų būti atkuriamos ir istorinės funkcijos. Buvusio "Metropolio' restorano kieme galėtų atgimti čia vykę artistų pasirodymai, o šalia, tarp viešbučio ir VDU bei KTU universitetų padalinių esančių kiemų medžiuose bei ant stogų galėtų būti įrengti nameliai studentams apsistoti. Naujamiesčio kiemus užpildžius nepertraukiama funkcijų bei atrakcijų gausa, jie taptų daug patrauklesni bei atviresni miestui.

Projektas "Neveiksmingas vaistas" ("Empty Cure")
Dalyviai:
Anna Sitarz (PL)
Vilda Jakštaitė (LT)
Rimantas Giedraitis (LT)
Kęstas Vaikšnoras (LT)

Projekto autoriai pasirinko vieną Kauno naujamiesčio kvartalą kaip teorinį modelį ir jo viduje pasiūlė radikaliai skirtingus galimus veiklos scenarijus. Linksmas projektas su geru ironijos užtaisu siūlo kiemuose įrengti futbolo stadioną, tikrąją Kauno Veneciją su plaukiojančiomis gondolomis, pramogų zoną su baseinais ir restoranais. Utopiniai projektai, žavūs savo netikėtomis idėjomis, iš tiesų savyje slepia realius Kauno naujamiesčio kiemų problemos sprendimų būdus.