Ir vienas sužalotas – per daug

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Kauno skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius apgailestavo, kad pavyzdžių netrūksta. Kaune per pastaruosius tris mėnesius nukritę iš aukštai žuvo du darbuotojai ir du buvo sunkiai sužaloti. Iš viso Lietuvoje per šiuos metus atliekant statybos darbus žuvo septyni, o sunkiai sužaloti 28 darbuotojai.

„Visada yra nelaimingo atsitikimo tikimybė, todėl reikia atsakingai įvertinti galinčius kilti net ir pačius netikėčiausius pavojus, neskubėti, skirti maksimaliai dėmesio ir žinių pavestoms užduotims atlikti“, – teigė A.Baliukevičius.

Visai neseniai mirtinai susižalojo stogdengys. Atlikdamas stogo dengimo darbus, jis iškrito pro neuždengtą (neaptvertą) švieslangio angą iš daugiau nei 11 m aukščio. Vyras nedėvėjo apsauginės priemonės, nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (pavojinga zona neaptverta apsauginiais aptvarais).

Pernai, remontuojant kaimo gatvių apšvietimo linijas, išnuomotu automobiliniu keltuvu pakėlus specialistą, lūžo keltuvo strėlė ir lopšys su darbuotoju iš maždaug 5 m aukščio nukrito ant žemės. Darbuotojas sunkiai susižalojo.

Kitu atveju įmonės teritorijoje iš automobilio, maždaug iš 1,1 m aukščio, iškrito ir sunkią traumą patyrė į automobilį medienos atraižas padėjęs krauti kiemsargis. Kopėčiomis lipdamas žemyn iš maždaug 2,5 m aukščio nukrito ir sunkiai susižalojo statomo objekto sandėlio patalpose langus valęs darbuotojas.

Sunkiai traumuotas parduotuvės salės darbuotojas, kuris, nuėjęs į prekių priėmimo rampą, pasisiūlė vairuotojui padėti iš automobilio priekabos ištraukti padėklą su pasvirusiu kroviniu ir jį prilaikydamas nukrito nuo rampos. Dar vienas skaudus atvejis – parduotuvės direktorė kopėčiomis užlipo ant pagalbinių patalpų kabamųjų lubų viršaus, o, joms įlūžus, iš maždaug 2,7 m aukščio nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo.

Teigiamas požiūris į darbų saugą prisideda prie įmonės socialinės atsakomybės skatinimo.

Nepakanka atidumo

Kartais lemiamas gali būti ir, atrodytų, nedidelis aukštis. A.Baliukevičius vardijo, kad iš sunkiai susižalojusių šiais metais trys darbuotojai – mokyklos pagalbinis darbininkas, pardavėja konsultantė, stalius – nukrito nuo kopėčių iš 1–2 m aukščio. Viso labo iš vos daugiau nei metro aukščio nukritę trijų vilkikų vairuotojai taip pat sunkiai susižalojo.

„Mirtinų, sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad labai dažnai neįvertinami pavojai atliekant statybos, statybos remonto ir panašius darbus“, – teigė Kauno skyriaus vedėjas.

Anot jo, šie darbai neretai atliekami nepakankamai saugiai, nekreipiant dėmesio į saugai ir sveikatai taikomus reikalavimus, ypač įmonėse, kurių pagrindinė veikla yra visai nesusijusi su statybomis, pavyzdžiui, žemės ūkis, prekyba, sandėliavimas, gamyba, administracinė ir aptarnavimo veikla. Po įvykio tiek darbdaviai, tiek nukentėję darbuotojai dažniausiai pastebi, kad, apgalvojus veiksmus ir įvertinus galimas pasekmes, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

„Labai dažnai tokiose įmonėse statybos ar susijusius darbus atlieka ir organizuoja ne šios srities specialistai. Tačiau bet kokiu atveju jie turi būti tinkamai apmokyti, darbuotojų saugai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, – akcentavo A.Baliukevičius.

Suinteresuoti ir darbdaviai

AB „Freda“ darbų saugos ir aplinkosaugos inžinierė Karolina Arūnienė pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų darbuotojų požiūris į darbų saugą smarkiai keičiasi į gerąją pusę, sąmoningumas auga, todėl ir besirūpinančių savo sveikata darbe darbuotojų skaičius didėja.

„Stengiamės skirti daug dėmesio mokymams, bendrauti su darbuotojais, aiškinti darbų saugos svarbą: kad ji yra svarbi ir darbdaviui, ir patiems darbuotojams. Galime tik pasidžiaugti, kad toks dėmesys ir indėlis į darbuotojus naudingas“, – sakė inžinierė.

Ji kalbėjo, kad nuo darbuotojų saugos ir sveikatos priklauso įmonės sėkmė.

„Darbdavys, suinteresuotas geresnėmis darbų saugos sąlygomis, gali tikėtis tiesioginės naudos – darbuotojai bus labiau motyvuoti, atsidavę, mažės nelaimingų atsitikimų, taip pat išlaidų, efektyvės darbo procesas. Teigiamas požiūris į darbų saugą prisideda prie įmonės socialinės atsakomybės skatinimo. Džiaugiamės, kad mūsų įmonėje darbdavio požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą yra vienas prioritetinių tikslų, kuris skatina nuolat tobulėti bei investuoti į geresnes sąlygas darbuotojams“, – teigė K.Arūnienė.

790 darbuotojų turinčioje „Fredoje“ didesnį pavojų kelia triukšmingas darbas, taip pat cheminės medžiagos, reikiamybė tvarkyti krovinius rankomis bei apdirbti medieną.

K.Arūnienė vardijo, kad įmonėje pagal didesnės profesinės rizikos veiksnius naudojamos akių, ausų bei kvėpavimo takų apsaugos priemonės (akiniai, respiratoriai, ausų kištukai). „Siekiant skatinti darbuotojus naudoti asmens apsaugos priemones, labai svarbu užtikrinti nuolatinį šių priemonių prieinamumą, todėl įmonėje esame įdiegę asmeninių apsaugos priemonių išdavimo automatus. Jie užtikrina, kad darbuotojams šios priemonės būtų prieinamos bet kuriuo darbo metu“, – dėstė bendrovės atstovė.

Jokių savavališkų veiksmų!

Prieš pradedant dirbti vadovas darbuotojus turi instruktuoti ir praktiškai įsitikinti, kad jie gali saugiai vykdyti pavestus darbus. Reikia aiškiai informuoti apie visus galimus pavojus darbe bei būdus išvengti nelaimių.

Savo ruožtu, darbuotojas privalo vykdyti saugos reikalavimus ir elgtis taip saugiai, kaip buvo mokomas. Pagrindinė taisyklė: „Elgtis darbe taip, kad nei sau, nei kitam nesukelčiau pavojaus.“ Jokių savavališkų veiksmų! Nesiimti užduočių, kurias atlikti nebuvai tinkamai apmokytas.

Pradėjus dirbti, reikia iš karto pasitikslinti, į ką kreiptis, jei darbe iškiltų neaiškumų, jei pamatytumėte, kad kokį nors darbą atlikti pavojinga, arba jei atsitiktų nelaimė.

Ką daryti, jei dirbti nesaugu

Pastebėjus, kad darbai vykdomi nesaugiai, yra pavojus darbuotojui susižeisti pačiam ar dėl netinkamo darbo organizavimo sužeisti kitus darbuotojus, reikia kreiptis į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai ar padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui atstovaujantį asmenį, jei nepavyksta problemos išspręsti – į Valstybinę darbo inspekciją.

Žinotina, kad darbuotojai turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu padalinio vadovas ar kiti atsakingi asmenys darbovietėje nesiima priemonių pažeidimams pašalinti ir apsaugoti darbuotojus nuo galimo pavojaus jų saugai ir sveikatai, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti; sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai; kai dirbama pažeidžiant nustatytus technologinius reglamentus arba neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių, kai darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis; kitais atvejais, kai darbo aplinka kenksminga, pavojinga sveikatai ar gyvybei.

Svarbu paminėti, kad VDI anonimiškai galima pranešti informaciją ne tik apie nelegalų darbą, bet ir informaciją apie darbuotojų saugos pažeidimus, kai yra didelė rizika darbuotojų saugai ir sveikatai.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Tokia veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.