O jeigu paklaustume apie Kauną tų, kurie jau kurį laiką čia gyvena: kaip jiems atrodo šis miestas? Kauno technologijos universiteto (KTU) tarptautinių studentų, atvykusių iš įvairių pasaulio kampelių, įspūdžiai – įvairūs.

Sužavėjo alėja

„Negalėjau atsistebėti, kiek Kaune daug šviesoforų. Dar labiau stebina tai, kad vairuotojai ir pėstieji jų paiso!“ – sako Ifeoluwa Omolola Adesina iš Nigerijos, KTU studijuojanti naujųjų medijų kalbą.

„Mano mėgstamiausia vieta Kaune – Laisvės alėja miesto centre. Ten tiek daug parduotuvių ir restoranų!“ – pridūrė Ifeoluwa (toliau tekste – Ife).

„Kaune man gražiausia senos, istorinės ir modernios architektūros sintezė“, – apibendrina Kauno centre patirtus įspūdžius Viešojo valdymo bakalauro studentė, azerbaidžanietė Narmin Mammadova.

„Jei mėgstate gamtą, įsimylėsite Kauną nuo pat pirmosios sekundės – visur žaliuoja medžiai“, – sako informatikos bakalaurą studijuojantis Mahammadas Ismayilovas iš Azerbaidžano. Vienas labiausiai jį nustebinusių dalykų Lietuvoje – kaip čia gyvenantiems žmonėms patinka sveika gyvensena ir kaip jie myli gamtą.

Netgi Ife, kuri prisipažįsta nesanti didelė pasivaikščiojimų mėgėja, laisvalaikiu mėgaujasi Kauno gamtos ir parkų aplinka.

Nuo Santakos slėnio iki Pažaislio vienuolyno – Kaunas turi ką pasiūlyti kiekvienam, mėgstančiam keliauti pėsčiomis ar dviračiu. Miestas didžiuojasi didžiausia Europoje beveik 800 ąžuolų giria urbanistinėje teritorijoje, kuri yra visiškai šalia KTU miestelio.

Galimybe laisvai vaikščioti ir jaustis saugiai mėgaujantis gamtos žaluma Kaune gali džiaugtis daugelis, na, o ar kada susimastėme, kaip yra svetur?

„Mano šalyje moteris negali išeiti viena po 5 val. vakaro. Vakare galime vaikštinėti tik su draugų kompanija ar giminaičiais. Kaune man patinka būti nepriklausoma, būti laisva, jausti ramybę – galiu išeiti iš namų ir žinoti, kad esu saugi“, – sako architektūros magistrantė Alejandra Gutierrez Luna iš Nikaragvos.

Transporto sistema

„Per 10 minučių Kaune pėsčiomis galima atsidurti nuostabiame parke. Nuotykių ištroškę miestiečiai gali sėsti į autobusą ir po 20 minučių atsidurti laukinėje gamtoje. Kai skambinate draugams, galite pasakyti: susitinkame X vietoje po 30 minučių, nes Kaune atsidurti bet kuriame taške galima per daugiausiai 30 minučių“, – sako informatikos studentė Eylul Guleryuz iš Turkijos.

Studentė dalijasi, kad Kaunas labai kompaktiškas miestas, o pasiilgus aktyvaus didmiesčio gyvenimo, galima nukeliauti į sostinę Vilnių. Kelionė traukiniu trunka tik 1,5 valandos.

Po dvejų metų Kaune nigerietė Ife vis dar žavisi Kauno transporto sistemos efektyvumu. Ji nuo pat pradžių pastebėjo šviesoforų gausą ir  kaip saugaus eismo kultūros laikosi tiek pėstieji, tiek vairuotojai.

Visos Kauno miesto dalys yra lengvai pasiekiamos. Popierinius miesto autobusų ir troleibusų bilietus iš vairuotojo galima nusipirkti už 1 eurą. Tačiau kelionėms po miestą pigiau ir patogiau įsigyti elektroninę „Kauno kortelę“, kurią galima įsigyti kioskuose mieste arba atsisiųsti programėlę „Žiogas“.

Pratinasi prie maisto

Kadangi lietuviška virtuvė yra gausi įvairių mėsos ir bulvių derinių, pripratusiems prie kitokio maisto gali būti gana sudėtinga.

Kaune man gražiausia senos, istorinės ir modernios architektūros sintezė.

„Kad būčiau žinojusi, kaip sunku bus gauti maisto, prie kurio esu įpratusi! Afrikoje mano mityba yra visiškai kitokia, aš mėgstu labai aštrų maistą“, – sako lingvistikos studentė iš Nigerijos Ife.

Alejandra, kilusi iš Nikaragvos ir nemažą gyvenimo dalį praleidusi Zambijoje, sutinka, kad maistas Lietuvoje labai skiriasi nuo maisto Nikaragvoje ar Zambijoje.

„Nikaragvoje turime daug kukurūzų ir žuvies, valgome daug šaknų. Šalia morkų ir bulvių valgome ir manijokų – jas reikia daug virti, kad  taptų minkštos ir skaidulingos“, – pasakoja Alejandra.

Tačiau aviacijos inžinerijos magistrantūrą studijuojančiam ispanui Carlosui Sosa Henríquezui tradicinėje Lietuvos virtuvėje yra tam tikrų patiekalų, kuriuos jis mėgsta: „Nesu cepelinų mėgėjas, bet mėgstu šaltibarščius ir bulvinius blynus. Šie du yra mano mėgstamiausi.“

Pasirodė šaltesni

Vienas dalykas, dėl kurio Ife nėra tikra, – ar ji kada nors susiras vietinių draugų: „Iš to, ką pastebėjau, gali būti šiek tiek sunku susidraugauti su vietiniais.“

Iš pradžių azerbaidžanietis Mahammadas taip pat manė, kad lietuviai yra gana šaltoki ir nutolę – viena iš kliūčių, jo manymu, galėjo būti kalba. Tačiau šiuo metu jis jau džiaugiasi vietinių draugų kompanija.

„Jei atvirai, nepaisant kitokios religijos, aš nematau didelio skirtumo tarp savo kultūros ir Lietuvos. Kaip ir mano šalyje, čia žmonės malonūs, draugiški, šnekūs“, – sako  informatikos studentas.

„Reikia laiko, kol vietiniai atsivers ir tave įsileis. Tačiau, kai jie tai padarys, – jūs tapsite it šeima. Tai toks drastiškas pokytis! Savo kurse turiu labai gerą draugę – pradžioje ji su manimi beveik nekalbėdavo, o dabar apsikabina, šnekučiuojasi ir kviečiasi į savo gimtąjį miestą susitikti su jos tėvais“, – pasakoja Alejandra iš Nikaragvos.