Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) apimtis Kauno regione, kaip ir visoje šalyje, išlieka stabili, o daugiausiai investuoja rusai, lenkai, vokiečiai.

Išaugo šešis kartus
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje užsienio bendrovės Kauno apskrityje buvo investavusios 3,9 mlrd. litų. Tai yra 6,3 karto daugiau negu 1998-ųjų pradžioje.

Krizės laikotarpiu investicijos Kauno apskrityje nesumenko: 2008 m. jos siekė 3,9 mlrd. litų, 2009 m. – 3,1 mlrd. litų, 2010 m. – 3,9 mlrd. litų. Kauno apskritis pagal TUI yra antroji šalyje po Vilniaus apskrities. 74 proc. visų Kauno apskrities TUI investuota Kauno miesto savivaldybėje, 20 proc. – Kėdainių rajono savivaldybėje. Mažiausiai investuotojus domino Birštonas ir Prienai.

Vidutiniškai vienam Kauno apskrities gyventojui teko 5 912 litų. Daugiausia Kauno apskrityje investavo Rusijos, Suomijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir JAV investuotojai. Didžiausios sumos keliavo į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, finansinį tarpininkavimą, nekilnojamojo turto, nuomos bendroves.

Daugiausia investavo rusai
2010 m. TUI srautas Lietuvoje sudarė 1,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2009 m., padidėjo 1,2 mlrd. litų, arba beveik keturis kartus. Tokį pokytį lėmė sumažėję tiesioginio investavimo įmonių (daugiausia pinigų finansinių institucijų) veiklos nuostoliai, t. y. sumažėjusios neigiamos reinvesticijos.

2010 m. Lietuvoje daugiausia investavo Rusijos (548,2 mln. litų), Lenkijos (533,9 mln. litų), Vokietijos (355 mln. litų), Nyderlandų (301,4 mln. litų), Estijos (267,5 mln. litų) ir Tailando (216,9 mln. litų) investuotojai, o daugiausia investuota į rafinuotų naftos produktų bei chemikalų ir chemijos produktų (1 mlrd. litų) gamybą, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (337,5 mln. litų), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (209 mln. litų) ir transporto saugojimo (184,2 mln. litų) veiklas.

Lietuviai investuoja į mokslą
2010 m. Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) užsienyje srautas siekė 334,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m., sumažėjo 205,8 mln. litų, arba 38,1 proc. Tai daugiausia lėmė Lietuvos TI užsienyje kito kapitalo – pavyzdžiui, paskolų – srauto sumažėjimas.

2010 m. Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Kipre (188,2 mln. litų), Bosnijoje ir Hercegovinoje (118,7 mln. litų) bei Nyderlanduose (117,4 mln. litų), o sparčiausiai Lietuvos TI užsienyje nutekėjo iš Norvegijos (–96,3 mln. litų), Latvijos (–58,9 mln. litų) ir Rusijos (–46,2 mln. litų).
Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą (348,6 mln. litų), vandens transporto (147 mln. litų) ir transporto ir saugojimo (136,4 mln. litų) veiklas. Daugiausia investicijų nutekėjo iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos (–216,2 mln. litų) ir informacijos ir ryšių veiklos (–52,3 mln. litų).

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybą – 43,5 proc. investicijų, maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybą – 14,4 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje.

Laukia ne visų investicijų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška atkreipia dėmesį į investicijų pobūdį – ne visos kuria darbo vietas, didelę pridėtinę vertę ir kelia šalies ekonomiką. Kai kurios išsivysčiusios šalys yra nustačiusios griežtų apribojimų investuotojams. Pavyzdžiui, jeigu užsienietis steigia įmonę, tai jis gali daryti tik su vietos partneriais, kuriems priklausytų ne mažiau kaip 51 proc. akcijų. Šie apribojimai griežtinami, jeigu įmonė ketina užsiimti strateginę reikšmę turinčia veikla.

"Vieni investuotojai Lietuvoje norėjo statyti užterštų statinių valymo įmonę, bet Ūkio ministerijai užteko proto atsisakyti tokio "gėrio", – kalbėjo V.Snieška. – Italijoje investuotojams, ketinantiems siūlyti azartinių žaidimų paslaugas, taikomi padidinti mokesčiai, kad pelno liktų tik protinga dalis."
Ideali užsienio investicija yra tokia, kuri atveria kelius eksportui. Profesorius išskiria Lietuvos baldų pramonę, kuri jau yra užmezgusi ryšius su šios srities tarptautine lydere "Ikea". Bendrovei investavus Lietuvoje, mūsų baldžiams atsivėrė keliai į globalų prekybos tinklą.

"Mažeikių nafta" būtų mažiau verta, jeigu nebūtų didelės kompanijos, kuri turi savo pardavimo ir žaliavos tiekimo tinklą, dalimi. Taip yra dėl to, kad dėl konjunktūros svyravimų net ir nuostolingai dirbanti naftos perdirbimo įmonė gali būti labai naudinga kaip tinklo dalis", – dar vieną pavyzdį pateikė V.Snieška.