Kasmet kovo 20 d. pasaulis švenčia Tarptautinę frankofonijos dieną. Kaune ši diena virsta mėnesiu: prisiekusios frankofonės Birutės Strakšienės dėka vyksta renginiai, kuriuose kalbama apie Prancūzijos, frankofoniškojo pasaulio ryšius su Lietuva ir, žinoma, skamba prancūzų kalba.

Pagrindinė frankofonijos egzistavimo Lietuvoje priežastis – meilė prancūzų kalbai, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Prancūzų kultūros centro bei Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus vadovė. "Ji sietina ne su materialiuoju, o su dvasiniu, kultūriniu Prancūzijos įvaizdžiu, tapatinama su meile šaliai – laisvės idealų, kultūros, literatūros, meno, mokslo, filosofijos, žmogaus teisių ir demokratijos idėjų nešėjai", – sakė B.Strakšienė, pristatydama šiųmečio frankofonijos mėnesio Kaune renginius.

– Esate tapusi frankofonijos, prancūzų kalbos mylėtojos simboliu Kaune. Kaip ir kodėl pamilote šią kalbą?

– Aš nesunkiai atpažinau save tarp frankofonų iš pašaukimo. Man niekada nekilo klausimų, ką studijuoti. Buvau vienuolikos metų, kai į Krasnojarsko kraštą, kur buvo ištremta mano šeima, grįždamas į Lietuvą iš Norilsko lagerio, užsuko mano dėdė Vincas Bazilevičius, politinis kalinys, prieškario inteligentas, Vytauto Didžiojo universiteto auklėtinis, "Tėvo Gorijo" vertėjas. Kai jis man padainavo prancūzišką dainą, gimė meilė iš pirmo žvilgsnio, kuri taip ir nepraėjo visą mano gyvenimą. Aš priklausai tai laimingai kategorijai žmonių, kuriems darbas yra malonumas. Mylėjau visus savo studentus, jie man buvo ypatingi, nes mokėsi ypatingos kalbos. Ir Lietuvos nepriklausomybė man buvo dviguba niekada nesibaigianti šventė, nes ji dar buvo lydima pirmųjų kelionių į Prancūziją, Prancūzijos ambasados Lietuvoje Vilniuje atsiradimo bei Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus įsikūrimu.

Kai, nutraukus Robero Šumano centro finansavimą, mus po savo sparnu priėmė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas, matydama mūsų asociacijos komiteto žmones, su kuriais esame kartu nuo pat įsikūrimo 1989 m., supratau, kad negalima nutraukti šios veiklos tol, kol kauniečiai ateina į mūsų renginius. O prancūzų kultūros lobiai yra neišsemiami – tai seniai supratau.

– Jūsų organizuojami frankofonijos mėnesio renginiai populiarina prancūzų kalbą, kultūrą. Viena naujausių studijų, apie kurią rugpjūtį paskelbė įtakingas žurnalas "Forbes", prognozuoja, kad prancūzų kalba iki 2050-ųjų gali įsitvirtinti kaip labiausiai vartojama kalba. Ji sparčiai populiarėja ir Europos mokyklose. Lietuvoje antrąja užsienio kalba kol kas lieka rusų kalba. Įkandin seka vokiečių. Suaugusiesiems skirtuose kalbų kursuose paklausą diktuoja emigracijos kryptis: anglų kalbą sparčiai vejasi norvegų. Ko trūksta, kad prancūzų kalba Lietuvoje būtų populiaresnė?

– Aš irgi susidūriau su džiugiomis prognozėmis: ekonominis frankofonijos potencialas – 770 mln. žmonių 2050 m. ir ketvirtoji geopolitinė erdvė žmonių skaičiumi. Prancūzų kalbos, kaip, beje, ir vokiečių, labai sumažėjo, kai vidurinėse mokyklose tėvai ėmė reikalauti anglų kalbos. Aš jiems duočiau patarimą: jeigu jūsų vaikai mokytųsi pagrindinės prancūzų kalbos, jie tikrai nesunkiai po to išmoktų anglų kalbos, kuri mus supa, kaip kažkada supo rusų kalba, o tuomet mokėtų dvi labai reikalingas kalbas: prancūzų ir anglų.

– Ką apie prancūzų kalbos populiarumą byloja jūsų renginių auditorija: ar ji didėja, ar matote naujų veidų?

– Didžiąją dalį publikos sudaro ištikimieji mūsų kauniečiai, kurie laukia frankofonijos mėnesių, bet, be abejonės, ateina naujų, ir, kas labai džiugina, jaunų žmonių.

– Frankofonijos pavasaris Kaune, kaip ir kasmet, turtingas renginių. Papasakokite apie paskaitas. Kuo ypatingi pranešimai, gal jie aktualūs ne tik akademinės bendruomenės atstovams?

– Pasaulyje minimos Frankofonijos diena, savaitės, mes nuo 2003 m. organizuojame Frankofonijos mėnesius, o temų niekada nepritrūksta. Šiais metais labai džiaugiuosi, kad Inesa Paliulytė režisavo labai mielą muzikinį pokštą-spektaklį, kuriame skamba nuostabios prancūziškos dainos, kurias atlieka Neringa Nekrašiūtė. Spektaklis vadinasi "Jums pageidaujant". Kauniečiai, kurie lanko mūsų renginius, prisimena VDU Didžiojoje salėje Inesos Paliulytės surengtą Edith Piaf vakarą, vakarus apie Antoine'ą de Saint-Exupéry, Gérard'ą Philipe'ą ir kt.

Dėl sveikatos problemų neatvažiavo Marie Bernadette Wajder, norėjusi supažindinti su poetu Guillaume'u Apollinaire'u ir mūsų ištikimasis draugas Gilles Dutertre, turėjęs kalbėti apie grafų de Choiseul palikimą Lietuvoje. Mes juos dar tikrai girdėsime, o šį kovą siūlome renginius besidomintiesiems literatūra, filosofija. Kaip visuomet, prancūzų kalbos besimokantis jaunimas, ir ne tik jaunimas, kviečiamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir KTU studentų organizuojamą konferenciją bei vakaronę, kuri vyks Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijoje (LSMU) – ji mus pradžiugino įvesdama savo mokiniams sustiprintą prancūzų kalbos mokymą. Sužinosime, kokius jausmus Prancūzija kėlė mūsų poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui ir rašytojui Henry Jamesui. Mėnesio uždarymo metu kauniečiai pirmą kartą susitiks su Prancūzijos ambasadoriumi Philippe'u Jeantaud ir paklausys bendro LSMU gimnazijos ir berniukų chorinio dainavimo mokyklos "Varpelis" moksleivių pasirodymo. Kovo 15 d. daugeliui bus pirma proga išgirsti solistą Giedrius Prunskų dainuojantį prancūziškai, o akordeonas taip tinka prancūziškai muzikai!

– Kurį jų rekomenduotumėte jauniausiems frankofonams – tiems, kurie gal tik pirmus antrus metus mokosi prancūzų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos ir nori paklausyti taisyklingos prancūzų kalbos, pabendrauti su prancūzakalbiais žmonėmis?

– Mėnesio atidarymui skirtas spektaklis vyks ir prancūziškai, ir lietuviškai. Neatvykus mūsų dviem lektoriams prancūzams, jų negirdėsime, bet lankytojai galės pasiklausyti Prancūzijos ambasadoriaus pranešimo, kuris bus verčiamas į lietuvių kalbą.

– Tarp šiųmečių renginių – tradicija tapusi neakivaizdi ekskursija į Kanadą. Smagu, kad jūsų organizuojamuose renginiuose Kaune vis galime išgirsti ne tik Prancūzijos prancūzų kalbą, bet ir kanadietiškąją ar belgiškąją tartį. Kaip jums pavyksta susitarti, prisikviesti šiuos svečius?

– Prancūziškai kalbės ir kanadietis Marc André Canuel, bet Kanados prancūzų tarmė labai specifinė – įdomu bus palyginti. Pradėjęs gyventi Kaune, jis mus pats susirado ir pasiūlė įvairių temų, tuo mes labai džiaugiamės, šį kartą tema apie Kanados pasakas ir padavimus labai įdomi, aš ją versiu į lietuvių kalbą. Beje, nereikia įkalbinėti ir kitų pranešėjų – atvykę pirmąjį kartą, jie visuomet sugrįžta. Ta nedidelė Prancūzijos ambasados parama yra viskas, ką mes gauname, o tai gerokai trukdo mūsų planams. Džiaugiamės, kad mus remia KTU, šiais metais draugaujame su LSMU, organizatorių entuziazmas ir ištikimybė lieka tokie patys, o tai svarbiausia! Tegyvuoja Mažasis Paryžius – taip buvo vadinamas Kaunas tarpukariu...

Frankofonijos tradicijos

Prancūzų kalba kalba 220 mln. žmonių visuose kontinentuose. Ji yra šeštoje vietoje pagal vartojimą, o pasaulio švietimo sistemoje – antroji po anglų. Prancūzų kalbos mokosi apie 120 mln. žmonių, kuriuos moko pusė milijono prancūzų kalbos mokytojų užsienyje. Keli skaičiai: 320 tūkst. mokinių, iš jų 62 proc. – ne prancūzai, besimokantys 488 prancūzų licėjuose užsienyje; 50 mln. besimokančiųjų prancūzų kalbos kaip užsienio kalbos.

Tai tarptautinės komunikacijos ir darbo kalba daugelyje Europos ir Afrikos institucijų. Prancūzų kalba yra trečioje vietoje pagal vartojimą feisbuke ir Vikipedijoje.

Žodynuose nurodomos dvi pagrindinės žodžio "frankofonija"  reikšmės: pirma – buvimo frankofonu faktas, t.y. kalbėjimas prancūziškai, antra – prancūzakalbių visuomenė, bendruomenė. Be to, dar reikia skirti ir nevienodus frankofonų tipus: tikrieji frankofonai (francophones réels), t.y. ne tik tie, kurie gyvena Prancūzijoje, bet ir kitose šalyse bei tarpusavyje kalba prancūzų kalba, nes ji jiems yra gimtoji arba oficialioji, arba vyraujanti tos šalies kalba, ir daliniai frankofonai (francophones partiels). Pastarųjų yra įvairiausių tipų. Jie, nors ir nėra prancūzai, vartoja prancūzų kalbą įvairiausiais tikslais. Didelę jų dalį sudaro frankofonai iš pašaukimo (francophones francisants), t.y. svetimtaučiai, išmokę prancūzų kalbą dažniausiai profesiniais, karjeros, savišvietos, diplomatiniais ir kitokiais tikslais. Prie pastarųjų priskirtina ir Lietuva.

Inteligencijos požymis

Iki 1930 m. Lietuvos vidurinėse mokyklose vyraujanti užsienio kalba buvusi artimesnių kaimynų vokiečių, bet netrukus jos vietą užėmė prancūzų kalba. 1936 m. šalyje įvykdyta švietimo reforma buvo labai palanki prancūzų kalbai ir kultūrai. Mokyti šios kalbos vidurinėse mokyklose buvo skiriamas toks pat valandų skaičius per savaitę, kaip ir gimtajai kalbai.

Pirmojoje XX a. pusėje Lietuvos švietimo ministerija perėmė ir pritaikė nemažai didaktikos principų iš Prancūzijos švietimo sistemos. Taigi Lietuvos jaunoji karta buvo auklėjama idealais, prie kurių formavimo prisidėjo ir didaktinė bei grožinė prancūzų literatūra. Beje, malonu konstatuoti faktą, kad beveik visų pagrindinių prancūzų grožinės literatūros klasikų kūryba buvo išversta į lietuvių kalbą.

Vilniaus universitete prancūzų kalba ir literatūra buvo dėstoma nuo 1797 m. Stepono Batoro universitete Romanų filologijos katedra veikė nuo 1919 m. Lietuvos Vytauto Didžiojo universitete Kaune Romanų filologijos katedra buvo įsteigta 1922 m. Išvadavus Vilnių, buvo įsteigtos prancūzų kalbos katedros Vilniaus universitete (1944 m.) ir Pedagoginiame institute (1948 m.).

Lietuvoje, Vilniuje, nuo 1998 m. veikia Prancūzų kultūros centras, tapęs Prancūzų institutu, siūlantis įvairių lygių mokymą, skatinantis prancūzų kalbos sklaidą rengiant tiek kalbos kursus, tiek lingvistiškai bendradarbiaujant. Šiandien Lietuvoje yra maždaug 14 tūkst. besimokančiųjų prancūzų kalbos (mokinių, studentų, suaugusiųjų). Prancūzų kalba, kurios mokosi 9 tūkst. mokinių, yra ketvirta užsienio kalba, ją renkasi 2,5 proc. mokinių – po anglų, rusų ir vokiečių kalbų.

1990 m. Lietuvoje imta gaivinti senas prieškario tradicijas, plėtoti prancūzų kalbą ir kultūrą. Tai frankofonų judėjimui Lietuvoje suteikė naują impulsą. 1999 m. tapusi Tarptautinės frankofonijos organizacijos oficialia nare-stebėtoja, Lietuva kasmet mini šią dieną.

Plačiau apie frankofonijos mėnesio Kaune renginius skaitykite čia.