Nuo Vytauto Didžiojo universitete studijuojančių ukrainiečių Vitalijaus Petrivo ir Artiomo Palamarčiuko veidų šiomis dienomis nedingsta susirūpinimas dėl įvykių Ukrainoje.

Didžiausias tautos priešas

Šalies prezidentui Viktorui Janukovyčiui nepasirašius ES asociacijos sutarties, Ukraina ir vėl paniro į revoliucijos jūrą – šį kartą ne oranžinę, bet geltoną ir mėlyną. Šiomis dienomis šios dvi spalvos simbolizuoja ne tik šalies, bet ir ES vėliavą.

Prieš pusantrų metų į VDU studijuoti politikos ir diplomatijos atvykę V.Petrivas ir A. Palamarčiukas įsitikinę, kad prezidentas padarė didelę klaidą.

"Nepadėjęs parašo jis įgijo labai daug priešų", – sutartinai galvomis linksi vaikinai.

Pasirinko Kauną

"Studijas Kaune pasirinkau dėl panašaus tautinio mentaliteto, ilgos ir artimos istorijos. Ir žinote, visų svarbiausia – tai Europa. Ir europietiškas diplomas. Draugai man sakė, kad čia bus nelengva studijuoti, tačiau dabar jau apsipratau", – sakė antrakursis V.Petrivas.

Jo teigimu, nėra nieko sunkiau, kaip būti toli nuo tėvynės, kai vyksta tokie dalykai.

"Viską stebime per internetą – spontaniškas susibūrimo akcijas, demonstracijas. Jaučiausi kaltas prieš Ukrainą, kad manęs ten nėra, tačiau nieko negaliu padaryti", – pareiškė vaikinas.
Jis, kaip ukrainietis, norėtų gyventi europietiškoje Ukrainoje, tačiau studijuoja politikos mokslus, todėl supranta, kad, norint prisijungti prie Europos, Ukrainoje reikia išspręsti daug problemų.

"Jei prisijungtume staiga, sugriūtų mūsų ekonomika. Kaip studijuojantis politiką aš palaikau Vyriausybę", – sakė vaikinas, tačiau dar kartą patvirtino, kad nedvejodami išeitų protestuoti.

Tėvynė susiskaldžiusi

Kaune gyvenantis A.Palamarčiukas įsitikinęs, kad Ukrainos valdžia jau padarė didžiausią klaidą – panaudojo jėgą prieš taikius demonstrantus.

"Kraujas pralietas tik dėl politikos. Taip jau nulėmė mūsų šalies istorija – rytinė šalies dalis jaučia didelę simpatiją Rusijai. Tai visiškai skiriasi nuo mūsų, vakariečių, nuomonės. Neseniai susirašinėjau su vienu draugu per internetą iš rytinės dalies, ir jis manęs nustebęs ėmė klausinėti, ko aš taip veržiuosi į tą Europą", – liūdnai atsiduso vaikinukas.

Jo teigimu, rytinėje Ukrainoje gyvenantys žmonės tvirtina esantys rusai ir nesuvokia, kaip galima veržtis į Vakarus.

"Mano miestelyje tik 5 tūkst. gyventojų, vieni kitus gerai pažįsta – šimtas iš jų susiorganizavo transportą ir išvažiavo į Euromaidaną Kijeve. Dar daugiau žmonių jungiasi prie protesto po to, kai valdžia panaudojo jėgą. Jėga davė priešingą efektą – tai įelektrina žmones", – pasakojo vaikinas.

Kalta ir opozicija

"Užpulti beginklius žmones ketvirtą valandą nakties – tai gali vykti tik politiniame kare. Be abejo, didelė kaltė dėl smurto tenka ir opozicijai. Ji – susiskaldžiusi ir nevieninga. Pakvietusi žmones į Euromaidaną, ji toliau nežinojo, ką daryti", – tvirtino A.Palamarčiukas.

Opozicija, Kaune studijuojančių vaikinų teigimu, nori sustabdyti V.Janukovyčių, tačiau neturi plano, kaip tai padaryti.

"Kiekvieną sekmadienį Euromaidane susirenka per milijoną žmonių, tačiau jie sėdi ir laukia, nes nežino, ką daryti. Valdžia taip pat sėdi ir laukia, kol žmonės išsiskirstys. Jiems pradėjus skirstytis, valdžia likusius puola ir išvaiko", – pro Kaune studijuojančių vaikinų akis nepraslysta nė vienas įvykis gimtinėje.

Pasak A.Palamarčiuko, protestui galbūt buvo galima pasirinkti ir geresnę formą, tiesa, jis neįsivaizdavo kokią.

"Galbūt opozicija turėtų paaiškinti žmonėms, kad reikia reikalauti ES gyvenimo standartų – europietiškų parduotuvių, bendrovių, socialinės apsaugos", – svarstė vaikinas.

Meškos letena

Europietiškai gyvenimo kokybei reikia pinigų, kurių V.Janukovyčius neturi. Studentų teigimu, čia meškos leteną ištiesia Rusija, kuri Ukrainai žada aukso kalnus, jei ji prisijungs prie jos kuriamos Muitų sąjungos.

"Prezidentas, atrodo, tą pačią dieną, kai turėjo pasirašyti susitarimą dėl ES, viešėjo Austrijoje, Vienoje, kur visus ramino, kad jis tai tikrai padarys. Jis apgavo. Visi tikėjosi priartėti prie ES, norėjome tapti nepriklausomi nuo Rusijos. Dabar V.Janukovyčius turi begalę priešų – ypač tarp eilinių, paprastų darbininkų", – nuoskaudą liejo Vitalijus.

Vaikinai vardija ir daugiau priežasčių, kurios lėmė tai, kad prezidentas pasuko Ukrainos vairą Rusijos link. Viena jų – nenoras paleisti iš kalėjimo politikę Juliją Tymošenko.

V.Janukovyčiui nepatinka ir tai, kad pasirašius sutartį su ES, tektų pakeisti beveik 350 ukrainietiškų teisės aktų – jie privalėtų atitikti ES teisę.

Truks dar dvejus metus?

"Ukraina net geografiškai yra Europoje. Žinau, kad kažkada čia būsime, tik nežinau kada – prieš kelias dienas mūsų vyriausybė vėl panaudojo jėgą, tačiau ją Euromaidanas atrėmė. Paskutinė, Oranžinė, revoliucija truko tikrai ilgai – tol kol, prezidentu buvo išrinktas Viktoras Juščenka. Šį kartą nežinau, kiek tai gali trukti. Amžinai, kol nebus paisoma gyventojų norų", – atsidūsta Vitalijus.

Vaikinai sutartinai sakė, kad ji gali užtrukti net iki 2015-ųjų, kai vyks nauji prezidento rinkimai, tačiau abejojo, ar tiek ilgai žmonės ištvers stovėdami aikštėse.

"Ar palaikome J.Tymošenkos žodžius, kad negalima dėrėtis su valdžia, kuri muša savo žmones? Iš vienos pusės taip, nes Kijeve pilna Rusijos slaptosios tarnybos agentų. Vyksta galybė provokacijų – iš žmonių vagiami mobilieji telefonai ir atiduodami kitiems protestuotojams, kad jie negalėtų susiskambinti. Jau nekalbu apie samdytus protestuotojus, kurie palaiko valdžią, ar per Rusijos kanalus besiliejančius suklastotus interviu, kur ukrainiečiai Kijeve palaiko Rusiją", – sakė V.Petrivas.

Iš kitos pusės, vaikinai sakė, kad su V.Janukovyčiumi nekalbėti negalima – tik jis gali sustabdyti kraujo liejimą.

"Tai mūsų problema, kad leidome jam laimėti prezidento rinkimus. Ateinantiems prezidento rinkimams opozicija turi tris kandidatus. Jei neiškelsime vieno bendro, vėl pralaimėsime Rusijai. O V.Janukovyčiui rinkimams reikės pinigų, kurių jam dosniai duos Rusija", – sutartinai kalbėjo studentai.

Atsisveikindami abu perdavė padėką ir kauniečiams.

"Mes esame labai dėkingi, kad Lietuva mus palaiko. Tai mums labai svarbu", – atsisveikindami sakė vaikinai. "Ačiū"! – lietuviškai dar kartą šūktelėjo nueidami.