Pastarąsias savaites netyla ginčai dėl Europos Komisijos (EK) siūlymo Lietuvai priimti daugiau nei 700 pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų.

Šiuo klausimu visuomenė yra susiskaldžiusi: vieniems atrodo, kad turime būti labiau kosmopolitiški ir privalome padėti kitiems, kiti laikosi nuomonės, kad svetimšaliams Lietuvoje – ne vieta. Tai argumentuodami tuo, jog mūsų šalies ekonominė padėtis yra per silpna, kad galėtų juos paremti. Tiesa, už pastarųjų argumentų neretai slypi neapykanta kitai odos spalvai ar religijai.

Į diskusiją įsijungę ir politikai, taip pat nevengia populistinių ir dažnai užgaulių pareiškimų apie kitos rasės žmones.

Kauno gatvėse kalbintieji išreiškė skirtingas nuomones apie pabėgėlių priėmimą Lietuvoje. "Vertinu neigiamai, nes ir taip valstybė mūsų biedna. Tad pabėgėlių galime priimti nebent nedidelį skaičių", – pareiškė inžinierė Jūratė Kanapienienė, nepanorusi fotografuotis.

Kristina Gaidukaitė, gydytoja odontologė 

Reikia priglausti visus vargstančiuosius. Aš nemanau, kad jie sėdės ir tinginiaus ir, kaip sakant, gyvens iš mūsų mokesčių mokėtojų pinigų. Manau, kad tie žmonės ieškos darbo. Naudos Lietuvai gal ir nebus, bet tiesiog mūsų moralinė pareiga jiems padėti.

Adelė Širvienė, pensininkė 

Gal ir reikia priimti pabėgėlius. Kur jiems dėtis, jeigu jų šalyse taip blogai, bet reikia galvoti ir apie savo žmones. Kaip Lietuvoje sunku gyventi pensininkams, vaikams.

Visvaldas Legkauskas, VDU Socialinių mokslų fakulteto Bendrosios psichologijos katedros daktaras 

Visos normalios šalys priglaudžia pabėgėlius. Jeigu mes norime būti normalia šalimi, taip pat jiems turime padėti.

Dangis Makalius, studentas 

Vis dėlto yra žmonės ir visais reikia rūpintis, bet mes ir patys nelabai lengvai gyvename.

Odeta Bankauskienė, vadybininkė 

Vertinu teigiamai, aš niekada nebuvau prieš rasizmą. Man atrodo, kad žmonės vieni kitiems turi padėti.

Marius Juška, informatikas

Manau, kad tai yra labai teigiamas dalykas. Lietuva turi prisidėti prie ES įstatymų ir reglamentų. Pabėgėlių iš Afrikos turėtų priimti kuo daugiau, kadangi mes esame europiečiai ir turime padėti Europai.

Norbertas,  drabužių siuvėjas ir supirkėjas 

Jų čia gali važiuoti, kad ir milijonai. Jie dings tik atėjus šaltajam metų sezonui. Galiu garantuoti. Čia problemų nematau.

Valdas Ramonas, bedarbis 

Vertinu teigiamai. Reikia padėti kitiems, juk ir mūsų tautiečiai emigruoja į kitas šalis.

Liveta Kazlauskienė, buhalterė 

Laikausi tos nuomonės, kad mūsų šalis tiesiog neturi galimybių tam, kad galėtų priimti svetimšalius. Juk ekonomiškai yra žymiai stipresnių valstybių, kurios galėtų padėti.

Birutė Balžakienė, pensininkė 

Jeigu priimtume protingą skaičių, tai vertinčiau teigiamai, tačiau jei suteiks prieglobstį net 700 ar 1 000 žmonių, tai Lietuvai jau bus per sunku. Turime mes ir savų vargšų: vaikų ir suaugusiųjų, kuriais reikia rūpintis.

Aleksejus Filipuškinas, bedarbis 

Neigiamas požiūris į kitataučius. Mačiau, kas Vokietijoje darosi: kvartalai turkų, arabų... Aš nenoriu, kad ir čia taip būtų, todėl šiuo klausimu esu visiškai netolerantiškas.

Daug ginčų, bet sprendimo nėra

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, EK praėjusią savaitę pasiūlė į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių.

Ankstesniu EK siūlymu, 207 pabėgėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti privalomai, o 503 prašymai, tenkantys daugiausia pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, turėtų būti išnagrinėti, BNS sakė EK atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Ar tie prašymai būtų patenkinti, spręstų atitinkamos mūsų institucijos.

Lietuva nėra pasirengusi priimti tiek pabėgėlių, kiek siūlo EK, pareiškė Vyriausybės vadovas. "Šiuo metu mes tikrai nesame pasiruošę tiek priimti, – sakė Algirdas Butkevičius. – Mes esame kalbėję, taręsi Vyriausybėje ir ruošiame nutarimo projektą. Jame yra numatyta nuo 30 iki 40 pabėgėlių", – pridūrė jis.

Ką galėtų priglausti Lietuva? Tai daugiausia Sirijos pabėgėliai, kurie pervežami tiesiai iš stovyklų Artimuosiuose Rytuose pagal susitarimą su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Iki šiol ES pabėgėlius priimdavo savanoriškai, jų prašymai būdavo svarstomi šalyse, į kurias jie atvyko.

Kvotos paskirstytos atsižvelgiant į gyventojų skaičių, ekonomikos būklę, anksčiau priimtus pabėgėlius ir nedarbo lygį.

EK siūlymas pateiktas siekiant sumažinti pietinėms šalims tenkantį krūvį, bet tarp ES valstybių narių jis sulaukė prieštaringų vertinimų.

Įtampą dar padidino tai, kad Britanija, Airija ir Danija pagal ankstesnius susitarimus turi galimybę nedalyvauti schemoje.