Anglų kalba tebėra populiariausia Kauno kalbų mokyklose, tačiau susidomėjimas ja mažėja, o kitomis užsienio kalbomis – didėja. Žmonės kalbų mokosi dėl įvairiausių priežasčių, dažniausiai – norėdami emigruoti.

Atsivėrus darbo rinkoms, kauniečiai intensyviai ėmė mokytis vokiečių ir norvegų kalbų. „Taip pat populiarios prancūzų, ispanų kalbos“, – sakė kalbų mokyklos „Kalba“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

Jam antrino ir „Gloria Lingua“ kalbų mokykloje anglų kalbą dėstanti Marija Blonskytė: „Anksčiau vokiečių kalbos mokydavosi tik keli pavieniai žmonės, o šiuo metu yra trys grupės".

R.Jurkėno pastebėjimu, Kaune vis daugiau žmonių domisi japonų ir kinų kalbomis. Tiesa, pastarųjų kalbų lietuviai sugeba pramokti ne taip greitai – maždaug per dvejus metus. „Žmonės jomis dažnai domisi, bet tokių, kurie mokytųsi kinų ar japonų kalbą, o juolab jas jau mokėtų, nėra daug“, – tvirtino pašnekovas.

Visai kitokia situacija dėl norvegų kalbos. Baigę pirmąjį norvegų kalbos lygį lietuviai jau išvyksta dirbti į Skandinaviją, nes tokio žinių bagažo jiems pakanka. Šie kursai trunka šiek tiek ilgiau nei du mėnesius.

Kauniečiams norvegų kalbos kursai brangesni negu anglų ir siekia beveik 700 litų, mat mieste stinga kvalifikuotų šios kalbos dėstytojų.

Dauguma mokyklose besimokančių suaugusiųjų lanko anglų kalbos kursus. Tarp moksleivių ši kalba taip pat populiariausia, tačiau jie noriai mokosi ir rusų kalbos.

„Jaunimas nemoka rusų kalbos, bet jos mokytis verčia tėvai. Kadangi penktoje klasėje sprendimą dėl antros užsienio kalbos priima tėvai, jie dažnai savo atžalai parenka rusų kalbą. Pasitaiko, kad vidurinėje mokykloje vaikai šios kalbos neišmoksta, todėl ir pasirenka rusų kalbos kursus“, – dėstė R.Jurkėnas.

Pasak mokytojų, pagrindinė kalbų kursų populiarumo priežastis – emigracija.

„Kalbų mokosi įvairaus amžiaus žmonės: nuo akademinio jaunimo iki pensininkų. Pastarieji nori susikalbėti su kitakalbiais savo vaikų sutuoktiniais, anūkais, todėl ir mokosi užsienio kalbų“, – sakė M.Blonskytė.

Kad savo malonumui kalbų niekas nesimoko, kolegoms pritarė ir kalbų mokyklos „Filora“ direktorė Ramunė Latypovienė.

„Daugelis mokosi anglų kalbos, nes nori emigruoti arba to reikalauja darbdaviai Lietuvoje“, – sakė pašnekovė.