Kauniečiai rodo ypatingą empatiją ukrainiečiams: vos per parą

Užsienio reikalų ministerija paragino šalies savivaldybes, tarp kurių partnerių yra Rusijos miestų, išsiųsti laiškus su raginimu nutraukti kraujo praliejimą Ukrainoje.

Tarp Kauno partnerių yra du Rusijos miestai: Sankt Peterburgas ir Kaliningradas.

„Būtent tai Kaunas ir įgyvendino šią savaitę. Tačiau reikia pripažinti, kad miestų partnerių bendradarbiavimas nevyksta politinėje plotmėje ir tarpusavio ryšiai su tuo nėra susiję“, – teigė Kauno mero patarėjas Tomas Jarusevičius

Be to ketvirtadienio rytą Kauno meras Visvaldas Matijošaitis visų kauniečių vardu pasiuntė palaikymo žinią miestų partnerių merams Ukrainoje.

Esame tikri, kad būtent tai pirmiausia ir reikėjo padaryti šių dienų įvykių akivaizdoje.

„Esame tikri, kad būtent tai pirmiausia ir reikėjo padaryti šių dienų įvykių akivaizdoje. Kaunas bendradarbiauja su Lvovo sritimi, Lucku bei Charkovu. Ir tai nėra vienadieniai formalumai – šiomis dienomis palaikome nuolatinį ryšį su jų atstovais, gauname informaciją apie padėtį šių miestų apylinkėse“, – teigė T.Jarusevičius

Tuo tarpu Kauno koservatoriai ragina Kauno miesto vadovus skubiai sušaukti neeilinį posėdį ir nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos miestais.

„Negalime toleruoti banditinės valstybės veiksmų, kuomet įsiveržiama į laisvų, nepriklausomų žmonių valstybės teritoriją. Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, pažeidė tarptautinės teisės normas, tarptautinius susitarimus ir už tai turės sumokėti skaudžiausią kainą. Todėl raginame Kauno miesto savivaldybės merą ir tarybą skubiai nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos miestais, kurie yra Kauno miesto partneriai“, – ragino Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Andrijana Filinaitė.

„Tikėtina, kad tokiu įtemptu metu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus atstovai pristigo komunikacijos su savo partijos pirmininku, vadovaujančiu Užsienio reikalų ministerijai, todėl veikiausiai nebuvo informuoti apie šios institucijos rekomendacijas visoms šalies savivaldybėms. Be to, reikia pastebėti, kad Lietuva kol kas nėra nutraukusi diplomatinių santykių nė su viena iš karinę agresiją vykdančių minėtų valstybių“, – teigė Kauno mero patarėjas.

Tikslas – padėti

Pasak jo, šiuo sudėtingu laikotarpiu vertėtų ne užsiimti žodiniu politikavimu, bet stengtis realiais veiksmais padėti karinės agresijos užkluptai valstybei.

Daugybė žmonių Kaune susirinko į Ukrainos palaikymo akciją

„Plečiame patalpų pasirinkimą laikinam nuo karo bėgančių šeimų ir pavienių Ukrainos gyventojų apgyvendinimui, sprendžiame maitinimo klausimus ir būtinų reikmenų pirkimus. Tuo pačiu rūpinamasi socialine, psichologine pagalba, taip pat siekiama užtikrinti švietimo paslaugų prieinamumą vaikams darželiuose ir mokyklose“, – teigė T.Jarusevičius

Jis pastebėjo, kad kauniečiai rodo ypatingą empatiją broliškai ukrainiečių tautai, atsiliepdami į miesto kvietimą ir siūlydami savo pagalbą bei paramą.

„Vos per parą el. paštu [email protected] ir karštosios linijos telefonu (8-616 45772) sulaukta gerokai per pusšimtį geradarių kreipimųsi. Jie irgi pasirengę suteikti prieglobstį ukrainiečiams savo namuose ar kituose būstuose, siūlo netgi darbo vietas. Viena privati gydymo įstaiga savo lėšomis kviečia reabilitacijai nukentėjusiuosius po sudėtingų operacijų. Daugelis pasirengę dalintis drabužiais ir kitais namų apyvokos daiktais. Apgyvendinimo paslaugas teikiantis verslas siūlo lovas, patalus, rankšluosčius ir įvairias higienos priemones, ko gali prireikti vos tik atvykus Ukrainos žmonėms į mūsų miestą“, – sakė T.Jarusevičius.

„Turime bute kelias dvigules lovas. Paskirtume vieną laisvą kambarį gyvenamajame name šeimai su keliais vaikais. Priimtume, pasirūpintume ir pamaitintume. Planavome paleisti nuomai, tačiau susilaikysime ir lauksime žinios, jei prireiks pagalbos. Galime pasiūlyti darbo vietas prie ūkio arba kaimo turizmo sodyboje“, – rašoma kauniečių žinutėse, siūlant laikiną prieglobstį ukrainiečiams.

Nuo reabilitacijos iki pavežėjimo

„Ima graudulys, kai tik pradedi kalbėti ir daugiau galvoti apie įvykius Ukrainoje. Kaip ir visi, reaguojame jautriai ir mąstome, kaip galime pagelbėti. Tiek kaip darbuotojai – apgyvendindami žmones ir skirdami finansinę paramą, tiek kaip įmonė.

Pagalvojome, kad efektyviausiai padėsime dirbdami su sužeistaisiais: tiek kariaujančiais fronto linijoje, tiek ir nukentėjusiais civiliais gyventojais. Turime visas galimybes juos paguldyti, gydyti ir reabilituoti“, – teigė „Gijos klinikų“ medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Pasak jos, įstaiga savo lėšomis stacionare galėtų gydyti ilgųjų ir daugybinių kaulų lūžius, nekomplikuotus stuburo slankstelių pažeidimus. Taip pat teikti medicininę reabilitaciją po sudėtingų operacijų ar sužeidimų.

Kol vieni orientuojasi į ukrainiečių įkurdinimą mieste bei rūpinimąsi jų poreikiais, kiti pasiruošę keliauti iki Lenkijos-Ukrainos pasienio. Gyventojai siūlo mobilizuotis ir savu transportu pristatyti žmones į saugias vietas.

Šiame straipsnyje:

Apgyvendinimas