Lietuvos katalikų bendruomenė jaučia nuolatinį kunigų stygių, tačiau sutanos neleidžia vilkėti bet kam. Be savaime suprantamo pašaukimo, potencialūs kunigai turi būti išalkę žinių ir darbštūs, sako Kauno kunigų seminarijos vadovai. Iš penkiolikos jaunuolių, šiemet panorusių tapti dvasininkais, savo mokymo įstaigos vartus atvėrė dvylika.

Mokslus meta vienetai

Kaip ir daugumoje kitų šalies mokymosi įstaigų, šiomis dienomis paaiškėjo, kiek naujų klierikų netrukus pirmąkart peržengs Kauno kunigų seminarijos slenkstį. Norinčiųjų pasukti kunigystės keliu kaip ir kasmet nebuvo labai daug.

"Visuomenėje tai jau seniai nėra prestižinis ir daug garbės suteikiantis kelias. Žiniasklaidoje labai daug neigiamos informacijos apie kunigus, matyt, tai paveikia ir žmonių nuomonę", – priežastis, kodėl kunigystė netraukia jaunuolių, svarstė Kauno kunigų seminarijos prefektas kunigas Kęstutis Genys.

Antra vertus, jis akcentavo, kad dėl to seminariją renkasi išties tam pašaukimą jaučiantys jaunuoliai. "Dėl to labai mažai įstojusiųjų vėliau persigalvoja ir pasitraukia iš studijų proceso", – teigė prefektas.

Griežta atranka

K.Genys pabrėžė: nors kandidatų į klierikus nėra daug, nuolaidų stojantiesiems nedaroma. "Vien pašaukimo neužtenka. Jaunuolis turi būti nusiteikęs mokytis, imlus žinioms, kitaip jis bus tingus ir dvasinėje tarnystėje", – aiškino seminarijos prefektas.

Tikrinamos net tik stojančiųjų vidurinės mokyklos lygio žinios, laikomi egzaminai, bet ir reikalaujama kunigų rekomendacijų. "Prašome ir mokyklos ar darbovietės, jei kandidatas jau dirba, rekomendacijų. Siekiame apie stojantįjį kuo daugiau sužinoti", – tvirtino K.Genys.

Stojantiesiems reikia pateikti ir pažymas apie sveikatą, tai pat asmenybės bruožus bandoma nustatyti psichologiniais testais. "Juk priimame būsimus dvasios vadovus, todėl asmeninės savybės labai svarbios", – įsitikinęs K.Genys.

Atvira bendruomenė

Studijuojantys būsimieji kunigai negyvena uždaro gyvenimo. "Jau seniai seminaristai nėra griežtai kontroliuojami. Jais visiškai pasitikima", – teigė K.Genys.

Didelę laiko dalį klierikai praleidžia paskaitose Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kartu su kitais jaunuoliais. Pirmus dvejus metus jie studijuoja bendrus bakalauro studijų dalykus, paskui lanko paskaitas VDU Katalikų teologijos fakultete. Vakarais seminaristai grįžta į seminariją.

Baigusieji seminariją gauna teologijos bakalauro laipsnius, gabiausiems sudaromos galimybės toliau tęsti studijas VDU magistrantūroje arba užsienyje. Iš viso pasirengimas kunigystei trunka pusseptintų metų.

Komentaras
Sigitas Tamkevičius, Kauno arkivyskupas

Stojančiųjų seminarijos daugiausia sulaukdavo Atgimimo laikotarpiu ir atkūrus nepriklausomybę. Tiesa, tada bene pusė įstojusiųjų vėliau nubyrėdavo. Dabar dvasininko kelią renkasi tikrai labai motyvuoti jaunuoliai. Vis dėlto jų kol kas sulaukiame mažai, ir tai kelia nerimą. Juk ne visi įstojusieji sėkmingai baigia studijas ir būna įšventinti.

Šiemet stojančiųjų skaičius maloniai nustebino – jis kiek didesnis nei paprastai. Buvo metų, kai sulaukdavome ir vos vieno kito kandidato. O juk kasmet 7 vyskupijoms reikėtų parengti bent po du naujus dvasininkus. Šiuo metu darbo užtektų ir didesniam skaičiui naujų kunigų.

Kol kas tikėtis didelio būrio stojančiųjų į seminarijas sunku, nes gyvename labai seksualizuotoje kultūroje. Augant ir bręstant tokioje aplinkoje sunku susitaikyti su mintimi, kad teks atsisakyti lytinio gyvenimo. Tam pasiryžtama tik iš labai stipriai jaučiamo pašaukimo. Daug lemia ir tai, kiek kunigų nori turėti pati visuomenė. Kuo daugiau nuoširdžiai tikinčių šeimų, tuo didesnė tikimybė, kad jose užaugs dvasininko kelią pasirinksiančių atžalų. Ypač jei tos šeimos yra gausios, nes žinau atvejų, kai vienintelius sūnus turintys tėvai atkalbėjo juos stoti į seminariją – juk tada neliks vilčių sulaukti anūkų.

Nesutikčiau, kad celibatas nereikalingas. Šeimose irgi būna daug problemų. Todėl atsisakę vienų rūpesčių, sulauktume kitų, gal net ir didesnių. Pasirinkęs Dievo tarnystę žmogus negali būti dvejojantis ir sunkiai gyvenantis celibate.