Plėšomas stogas

Po smarkesnio vėjo nuo Kauno pilies bokšto stogo krenta čerpės. Tai išvydę praeiviai stebėjosi, nes prieš kelerius metus vyko milijonus kainavusi pilies restauracija. "O jeigu čerpės užkris ant lankytojų", – piktinosi kauniečiai.

Kauno pilį valdančio Kauno miesto muziejaus atstovai neslėpė, kad apgadintą stogą sutvarkyti nėra taip paprasta.

"Pilyje nėra liukų, todėl negalime stogo tvarkyti iš vidaus. Paskelbus viešąjį konkursą, reikia samdyti bokštelį, restauratorius, turinčius licenciją. Yra labai daug reikalavimų šiam pastatui. Čia negali ateiti ir su paprasta vinimi prikalti", – pastebėjo Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė.

Ji negalėjo įvardyti sumos, kurios reikia stogo vietoms, kur vėjas nuplėšė čerpes, patvarkyti, tačiau užsiminė, kad bus nemažai išlaidų. Miesto muziejus yra biudžetinė įstaiga, todėl visiems darbams atlikti reikalingas viešasis konkursas. Jei neatsiranda rangovų, tenka iš naujo skelbti konkursą. R.Garbaravičienė pripažįsta, kad tokie formalumai stabdo bet kokius darbus.

Ant rekonstruoto bokšto sudėtos kokybiškos čerpės, bet jos neatlaiko stiprių vėjo sūkurių. Dar daugiau nuo vėjo kenčia gynybinės sienos stogas.

"Pūčia vakarų sūkuriniai vėjai, nežinau, kas juos gali atlaikyti. Žinoma, visi klimato nukrypimai padaro žalos paveldo objektams ir mes pilį tvarkome. Tik negalime padaryti taip greitai, kaip nori žmonės, – viską per savaitę. Dabar vasara, darbuotojai atostogauja, nėra specialistų", – patikino R.Garbaravičienė.

Apmokės draudimas

Kauno pilis perduota valdyti Kauno miesto muziejui, todėl savivaldybės paveldosaugininkai mažai gali pakomentuoti apie darkomą istorinės vietos stogą.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas patikino, kad nuplėštas čerpes matė. Vėjas stogą apgadino maždaug prieš mėnesį, kai mieste praūžė smarki vėtra.

"Tuo metu ir medis šalia buvo nuverstas, ir čerpės pakilnotos. Mano žiniomis, Kauno pilies statiniai turėtų būti apdrausti ir draudimas turėtų padengti šias išlaidas. Tik buvau atostogose, nespėjau pasidomėti, ar imtasi veiksmų, kad stogas būtų sutvarkytas", – sakė S.Rimas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas pasakojo, kad prieš kelerius metus jau buvo iškilusi panaši problema. Tuomet pačiai savivaldybės administracijai teko organizuoti stogo tvarkymo darbus.

Kauno miesto muziejaus direktorė R.Garbaravičienė patvirtino, kad draudimas galioja, tačiau laukia ilgos procedūros.

Pirmiausia stogo vietas, kur nuplėštos čerpės, muziejus turi uždengti savo lėšomis, o tik tuomet gali gauti pinigus iš draudimo. Šių metų įstaigos biudžetas jau patvirtintas, todėl ieškoma kitų fondų, kurie galėtų padengti išlaidas.

Restauratorių neliko

Kauniečiai stebisi, kad už nuplėštas čerpes neatsako Kauno pilies restauraciją atlikę darbininkai. Miestiečiai pastebi, kad išleista didelė pinigų suma, tad turėtų būti duodama ilgesnė garantija. 2010 m. istorinę miesto vietą rekonstravo įmonė bendrovė "Restauracija", tačiau šiuo metu ji veiklos nebevykdo ir yra likviduota.

Pirmasis pilies rekonstrukcijos etapas kainavo 2,2 mln. litų (per 637 tūkst. eurų) ir buvo finansuojamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos finansinio mechanizmo fondo lėšomis. Mažiausiąją šios sumos dalį – kelis šimtus tūkstančių litų – sudarė Kauno savivaldybės skirtas finansavimas. Daugiau nei milijonas litų buvo sumokėta prie pilies vykdytiems archeologiniai tyrinėjimai atlikti. Po jų prasidėjusioms statyboms liko 1,1 mln. litų (per 318,5 tūkst. eurų).

Niokoja sienas

Ne visas bėdas galima priskirti gamtos pokštams. R.Garbaravičienė pastebi, kad jaunimas linkęs niokoti Kauno pilį. Dažniausiai pilies sienos kenčia nuo grafičių. Teplionėms nuvalyti prireikia ne tik nemažų pastangų, bet ir kainuoja nepigiai.

"Atvyko profesionalai iš Vilniaus nustatė dažų cheminę sudėtį. Po to, naudodami tam tikras medžiagas, grafičius nuvalė. Tokia procedūra buvo reikalinga tam, kad statinys nebūtų pažeistas. Nuvalytos vietos padengtos specialiu medžiagų sluoksniu, kuris neleidžia paišyti antrą kartą. Tačiau mes negalime visos sienos ja padengti. Tenka nuolat tikrinti, ar jaunuoliai kitose vietose nepripurškė aerozolinių dažų. Pilį apsaugoti yra labai sunku, nes šią vietą pamėgo ir vandalai", – pastebėjo Kauno miesto muziejaus direktorė.

Pilies darbuotojams tenka pabūti šiukšlių rinkėjais ir valytojais, nes girtaujantys jaunuoliai pastogėje primėto šiukšlių, apdergia visus kampus. "Jie visiškai nejaučia atsakomybės, kad tai yra paveldas ir jį reikia tai saugoti. Čia mes bejėgiai", – apgailestavo R.Garbaravičienė.

Trūksta pinigų

Jau ne pirmus metus kalbama, kad būtina tęsti Kauno pilies rekonstrukciją ar bent jau laikinai pasirūpinti jo apsauga. Nesutvarkytos gynybinės sienos stogelis yra kritinės būklės, tačiau jam pakeisti savivaldybė pinigų neranda.

Kauno miesto muziejaus vadovė sakė, kad ryškesnio jau atliktos rekonstrukcijos broko ji neįžvelgia, tačiau pilis susiduria su kitomis problemomis. Viena jų – nuolat gendantis kanalizacijos mazgas. Dėl to lankytojai dažnai negali patekti į tualetą. Tai taip pat trukdo leisti vestuvininkams pilyje rengti šventes. Šiuo metu neatkasta dalis bastėjos. Pavasarį ją užlieja vanduo. "Pilyje dar tikrai yra ką veikti", – pridūrė R.Garbaravičienė.

Vadovė įvardijo dar vieną problemą, kurios neišsprendė atlikta rekonstrukcija. Garbaus amžiaus žmonėms ar neįgaliesiems Kauno pilies durys yra užvertos.

"Mes ketvirtame aukšte rengiame parodas, tačiau neįgalieji negali patekti. Atvažiuoja nemažai ir vyresnio amžiaus užsieniečių, tačiau jie lieka pirmame aukšte, nes nepajėgia užlipti stačiais laiptais. Šių žmonių tiesiog nėra kaip užkelti į viršų, todėl vis raginame paveldo atstovus rasti tinkamą sprendimą", – pasakojo muziejaus direktorė.

Pilies ateitis

Siekiant pritraukti daugiau žmonių į Kauno pilį, šalia žadama įrengti amfiteatrą. Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasakojo, kad yra parengti du amfiteatro projektai. Vienas jų bus pradėtas įgyvendinti mėnesį. Antrasis – kitais metais.

Planuojama, kad ant gynybinio griovio šlaito ties Papilio gatve bus įrengtos stacionarios atraminės konstrukcijos – stulpeliai su suoliukais, prie kurių bus pritvirtintos trys laiptų juostos, kiekviena iš jų sudarys penkiolika eilių. Skaičiuojama, kad amfiteatre vasaros metu galės tilpti 1,1 tūkst. žiūrovų. Žiemą konstrukcijos bus demontuojamos.

Tai ne vienintelės permainos, kurios laukia Kauno pilies ir jos prieigų. Paveldosaugininkai siekia atkurti visą pilies vaizdą, tačiau kol kas dar trūksta duomenų, kaip pilis galėjo atrodyti, todėl vis dar renkama informacija, naršoma po senuosius archyvus. Specialistai vyksta apžiūrėti kitose šalyse panašiu laikotarpiu statytų pilių, siekiant atrasti panašumų su Kauno pilimi.

Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m. Kauniečiams jau įprasta pilies prieigose sutikti Pažaislio muzikos festivalio spektaklius, Operetės Kauno pilyje koncertus, miesto šventes ir kitus renginius.