Kelią platino

Į liepos pradžioje vykusį rekonstruotos kelio atkarpos atidarymą susibėgo nemažai valdžios atstovų: Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kauno rajono savivaldybės vadovai. Visi jie bėrė pagiriamuosius žodžius "Autokaustai", jos direktoriui Juozui Kriaučiūnui.

Džiaugtasi, kad nors bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą kelio rekonstrukcijai laimėjo vos pirmą kartą, tačiau darbus atliko kokybiškai. Kelias buvo paplatintas iki 8 m pločio, tad automobiliai laisvai telpa eismo juostose, jiems nebereikia važiuoti kelkraščiais. Saugesni turėtų pasijusti ir kelkraščiais einantys pėstieji.

Viso projekto vertė – per 4 mln. eurų. Tvarkant 6,5 km ilgio kelio atkarpą, buvo visiškai pakeisti seno kelio pagrindai, supiltos naujos sankasos. Atlikus šiuos darbus, nutiesta nauja, trijų sluoksnių asfalto danga.

Kaltino gamtą

"Autokausta" rangos sutartį su Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė praėjusiųjų metų spalio 23 d. Pagal konkurso sąlygas, kelias turėjo būti sutvarkytas ir tapti tinkamas naudoti iki šių metų balandžio 6 d. Nei iki šio termino, nei gegužę, nei birželį kelias taip ir nebuvo rekonstruotas. Taigi rekonstrukcija vėlavo net tris mėnesius, nors rangovai nutarė nepalikti nė vienos eismo juostos – uždaryti visą kelią. Visą tą laiką automobiliai – o jų čia per parą pravažiuoja apie 4,5 tūkst., turėjo daryti lankstus trimis aplinkkeliais.

J.Kriaučiūnas teigė, kad toks vėlavimas susidarė ne dėl bendrovės ir jos specialistų patirties stokos.

"Kelio rekonstrukcijos darbai buvo pradėti praėjusių metų lapkričio viduryje. Tačiau vos jiems prasidėjus, prapliupo lietūs – tęsti žemės darbus tapo neįmanoma. Po to prasidėjo šalčiai, žiema. Šaltuoju metų laiku kelininkai buvo priversti padaryti technologinę pertrauką", – "Autokaustos" vadovas J.Kriaučiūnas teisinosi, kad žiemą visoje šalyje kelių tiesimo ar rekonstravimo darbai nebuvo vykdomi.

Pasak jo, darbai buvo atnaujinti tik šių metų kovo viduryje. Tačiau darbų spartinti vėl neleido gamta – nuolat lijo: "Mes turime trigubai daugiau žmonių, negu reikėjo kelio rekonstrukcijai, maždaug 350 mašinų, ekskavatorių, buldozerių. Bendrovėje dirba sumanūs specialistai. Tad jei ne gamta, darbai būtų atlikti žymiai greičiau."

Netikslus projektas

J.Kriaučiūnas teigė, kad kelininkai turėjo nemažai vargo su kelio rekonstrukcijos projektu, kurio užsakovu buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pralaidas teko gilinti vos ne pusmetriu daugiau, nei buvo numatyta projekte, išardžius tiltą buvo aptikti poliai, kurie nebuvo pažymėti, atkasus sankasas buvo rastas visai kitoks gruntas, negu buvo konstatavę geologai.

"Projektas prieš dešimt metų darytas. Daug kas keičiasi per tokį laiką. Pasikeičia ir sankasos, ir pralaidos. Dabar direkcija kiekvieną gramą projekte skaičiuoja, o tada buvo mažai konkretumo. Taigi projekte buvo daug neišspręstų klausimų. Žinia, kai buvo stambios projektavimo įmonės, projektai buvo geresni. Dabar konkursus laimi smulkutės, tad ir atsiranda problemų", – teigė J.Kriaučiūnas.

Šiuo klausimu "Autokaustos" vadovui pritarė ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius: "Tiesiant kelius, geležinkelius dažnai būna, kad vėlavimas vyksta dėl nepakankamai geologų ištyrinėtos vietovės. Sakykime, projekte pažymėta, kad rastas tvirtas gruntas, o atkasus paaiškėja, kad jis durpingas. Jį reikia pašalinti, o to nebuvo galima numatyti projekto pradžioje. Kartais nutinka, kad geologiniai tyrimai atliekami dideliu atstumu, o pradėjus darbus paaiškėja, kad tarpe tarp darytų mėginių rastas visai kitoks gruntas. Dėl to neretai ir vėluoja projektas. Tokiu atveju, mano supratimu, rangovo kaltė yra mažesnė."

Ministras prisipažino laikantis nuomonės, kad skelbiant statybos darbus, užsakovas iš konkurso laimėjusios įmonės reikalautų, kad ji ir parengtų projektą. Jei jis neatitiks realijų ir reikės atlikti papildomų darbų, tai jau konkursą laimėjusios įmonės galvos skausmas. Kaip pavyzdį R.Sinkevičius paminėjo Klaipėdos jūrų uosto gilinimo darbus, kai konkursą laimėjusi bendrovė pati užsakė projektą. "Kur akmuo, akmenų sangrūdos – tai jau bendrovės, o ne darbų užsakovo galvos skausmas", – minėjo susisiekimo ministras.

Tūkstantinė bauda

Kadangi "Autokausta" kelio rekonstrukcijos darbų nebaigė sutartyje numatytu laiku, jai už kiekvieną sugaištą dieną buvo skaičiuojama apie 650 eurų delspinigių. Žinant, kad buvo vėluota net trimis mėnesiais, bendra bauda greičiausiai viršija 50 tūkst. eurų. Pasak J.Kriaučiūno, jam dar nežinoma, kiek Lietuvos automobilių kelių direkcija iš tikrųjų priskaičiuos baudų, mat už darbus dar neatsiskaityta – tai turi būti padaryta iki rugsėjo pabaigos.

Paklaustas, ar kartais ne per maža numatyta bauda – pagal įstatymą tik 0,02 proc. nuo visos sumos už vieną užgaištą dieną, J.Kriaučiūnas sakė, kad "visi pinigai svarbūs, bet nėra ką nors lemiantys". Jis nesiėmė svarstyti, ar pelningas ir kiek šis projektas buvo bendrovei, nes kelią teks prižiūrėti dar penkerius metus.

Susisiekimo ministras svarsto, kad tokio dydžio bauda gal ir mažoka, tačiau rekomenduoja atsižvelgti, kad kelių tiesimas ir rekonstrukcija yra specifiniai darbai, kurių trukmės ne visada galima atspėti.

Galėtų mokėti netesybas

Svarstant, ar valstybė prarado daugiau užsitęsus kelio rekonstrukcijos darbams, ar bauda atsvers praradimus (pasak susisiekimo ministro, kelio rekonstrukcija atsipirks maždaug po dešimties metų), valstybė galėtų išlošti paslaugos gavėjui ir paslaugos tiekėjui pasirašant ne įprastą, tik 0,02 proc. baudą numatančią, o netesybų sutartį, kurioje būtų numatytos didesnės baudos. Tada konkurse dalyvaujantys rangovai bus priversti rimčiau pasverti savo galimybes, o perkančioji organizacija pasvarstyti, ar konkursą skelbia darbams parankiu metu.

Maždaug prieš dešimtmetį buvo paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje, kurioje pateikė išaiškinimus dėl sutartinių netesybų instituto. Netesybos – sutarties šalių nustatyta ir sutartyje nurodyta vienkartinė (bauda) arba periodinė (delspinigiai) suma, kurią sutartį pažeidusi, jos nevykdanti ar netinkamai vykdanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai. Iki šios nutarties teismai, nepaisydami to, kad sutarties šalys buvo sutartyje susitarusios dėl konkrečios netesybų sumos, dažnai reikalaudavo, kad ieškovas pagrįstų sutartyje nurodytą netesybų sumą, pateikdamas įrodymus dėl jo realiai patirtų nuostolių dydžio. Ieškovui neįrodžius, kad jo patirti nuostoliai prilygsta netesybų sumai, teismai netesybas mažindavo. LAT nurodė, kad sutartyje nustatytos netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio.

Manytina, kad tokių permainų iniciatoriumi galėtų būti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri atsakinga už valstybinių įmonių atliekamus viešuosius pirkimus.

"Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatymo, ir teisės aktai nenumato teisės spręsti tokio pobūdžio ginčų ar vertinti, kokia yra reali žala dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tarnybos vertinimu, bėda yra ne netesybų (baudų) mažumas, bet tai, kad perkančiosios organizacijos dažniausiai jų visai neišsiieško: kartais dėl to, kad sunku nustatyti, dėl kieno kaltės vėluojama (ne visada rangovas / tiekėjas kaltas dėl vėlavimo, kartais pati perkančioji organizacija laiku neatlieka savo veiksmų ir rangovams / tiekėjams nesudaro sąlygų tinkamai vykdyti sutarties), bet dažnai ir dėl neveikimo, palankumo rodymo tiekėjams, rangovams", – VPT atstovė Vita Ramanauskaitė teigė, kad tarnyba nesuinteresuota papildyti valstybės kišenės.