Kinijos vandens drakono gyvenimas Kaune Pereiti į pagrindinį turinį

Kinijos vandens drakono gyvenimas Kaune

2016-07-13 15:00

Retas kuris kaunietis bute augina vandeninę agamą – Kinijos vandens drakoną su trečiąja akimi viršugalvyje. Būtent toks žalios spalvos žvynaroplis savo draugiškumu džiugina visą kauniečių Petrulių šeimą.

Sprunka į hamaką

Kai dienraščio fotografas įžengė į Petrulių butą, jų mažoji dukrelė Kamilė apsiverkė (gal pamanė, kad tas aukštas dėdė su didele kuprine ant pečių atėjo jos paimti). O štai ūgtelėjęs sūnus Oskaras, sėdėjęs minkštame krėsle ir žiūrėjęs kažkokią televizijos laidą, neparodė jokių emocijų dėl atvykėlių. Gal todėl, kad buvo tikras, jog netrukus pats sulauks svečių emocijų pliūpsnio. Mat ant jo peties, prie pat ausies, ramiai tupėjo į žalią iguaną panašus roplys, menantis dinozaurų erą. Roplys nemirksėdamas žiūrėjo į mirgantį televizoriaus ekraną.

"Mūsiškė vandeninė agama gan apkūni, tingi. Ji, matyt, nepajuto jokio pavojaus jums atėjus – antraip būtų sprukusi į savo buveinę slėptis specialiai jai miegoti pasiūtame hamake. Jis pakabintas aukštai terariume, tarp kelių medžio šakų. Beje, mūsiškė vandeninė agama yra patinėlis, kurį vadiname Dičkiu, nes jis beveik dvigubai didesnis už patelę, gyvenusią čia kartu su juo", – pasakojo roplio įsigijimo iniciatorė mama Viktorija.

Pats įrengė terariumą

Linas Petrulis, pats sukonstravęs ir įrengęs Dičkiui ir jo buvusiai antrajai pusei terariumą, sakė, jog teko gerokai pasukti galvą, skaityti literatūros, kaip įrengti tokiems ropliams buveinę. Mat joje turi būti ne tik šakų ropliams laipioti, bet ir baseinėlis su tekančiu vandeniu, kuriame šie ropliai mėgsta tūnoti. Be to, terariume turi nuolat šviesti speciali akmenis šildanti lemputė, nes šiems gyvūnams, kaip žinia, reikalinga aukštesnė nei Lietuvoje temperatūra bei specialus drėgmės režimas.

"Dičkio patelei buvau ir stalčių su smėliu sukonstravęs bei įrengęs. Patelė net kiaušinukus buvo padėjusi, tačiau jų neperėjo – sunegalavo. Mėginome ieškoti veterinarijos gydytojų, kurie galėtų padėti, bet nė vienas, į kurį kreipėmės, nežinojo, ką ir kaip daryti. O pasirodo tuomet, kai patelė perėjo, jai reikėjo antibiotikų", – pasakojo Linas, pats vėliau tai išsiaiškinęs.

Elgėsi lyg sultonas

Anot pašnekovo, šių roplių porelė gyveno gan taikiai, tačiau aiškiai buvo juntama dominuojanti patinėlio padėtis. Maistu jis nesidalydavo: paėsdavo pirmiau už patelę. Be to, jis vaišindavosi tik iš dubenėlio, o patelė nesivaržė imti tarakonų, vos gimusių peliukų, zoofobų, svirplių ir panašių smulkių gyvių tiesiai iš rankos. Tiesa, šie ropliai gali ilgai būti neėdę, tačiau jiems neturi trūkti vitamino D. Jis yra labai svarbus šiems ropliams, nes stiprina jų kaulus, didina atsparumą ligoms.

"Kai patelė susirgo, Dičkis dažnai atropodavo pas ją, savotiškai kalbindavo, nors kai ji buvo sveika, elgėsi lyg sultonas. Kartais net krimstelėdavo jai, tačiau patelė jam viską atleisdavo ir vakare, 22.30 val., abu eidavo gulti. Dičkis paprastai jau tįsodavo hamake, o patelė įsiropšdavo pas jį", – prisiminė Viktorija. Beje, šeima tikisi, kad Lietuvoje gyvena vieniša kelerių metų vandeninė agama – Dičkis labai apsidžiaugtų, sulaukęs antrosios pusės.

Išeina į kiemą

Mažoji Kamilė dar vengia imti į rankas Dičkį, nes jis kartą yra ją grybštelėjęs nagais, tačiau šis roplys, išvestas pasivaikščioti į kiemą, sukelia ten furorą – vedamą už pasaitėlio su petnešėlėmis roplį tuoj apspinta įvairaus amžiaus smalsuoliai.

"Petnešėlės reikalingos tam, kad jis, nors ir pripratęs prie dėmesio, staiga neišsigąstų ir neįsiropštų į pirmą pasitaikiusį medį. Kai šitai pirmą kartą patyrėme, teko kviestis ugniagesius, kad iškeltų Dičkį iš medžio. Beje, taip reaguoti į pavojų jam padeda viršugalvyje esanti ypač jautri šviesai ir tamsai zona, vadinama trečiąja akimi. Gamtoje šie ropliai, pajutę šešėlį virš galvos, puola slėptis, nes tai gali būti skrendančio plėšraus paukščio šešėlis", – aiškino Viktorija, kartu priminusi, jog laukinėje gamtoje, iškilus pavojui, šie ropliai gali bėgti vandens paviršiumi, atsispirdami dviem stipriomis užpakalinėmis galūnėmis.

Anot Lino, auginti tokį roplį – ne tik įdomu suaugusiesiems, bet tai ir gamtos pažinimo bei mažesnių už save globos pamokos vaikams. Tai nėra pigus užsiėmimas. Anot agamos šeimininkų, ypač daug tenka pakloti už elektrą, nes terariumo akmenims šildyti naudojama imli elektros energijai lempa. Be to, brangi ir pati lempa. "Bet ko žmogus dėl žmonos ir vaikų nepadarysi", – šyptelėjo Linas, glostydamas šiltą, švelnią, žvynuotą Dičkio odą.

Agamų pomėgiai

*Vandeninė agama – žvynaroplis, paplitęs Pietryčių Azijos žemyne (Tailande, Pietų Kinijoje, Vietname ir Kambodžoje).

*Šie gan dideli driežai dar vadinami Kinijos vandens drakonais.

*Patinai užauga iki 90 cm, patelės – iki 60 cm.

*Vandeninės agamos gyvena ant medžių ir krūmų šakų, mėgsta vandenį.

*Minta vabzdžiais, smulkių graužikų jaunikliais, žuvimis.

*Deda kiaušinius. Vienoje dėtyje – iki 15 kiaušinių.

*Išsiritęs jauniklis gali siekti 7 cm ilgį. Gyvena 10–20 metų.


Komentaras

Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė

Vandeninėms agamoms patinka tekantis vanduo. Jos gan draugiškos žmonėms, jei jie augina jas nuo mažens ir ima ant rankų. Vandeninės agamos yra panašios į žaliąsias iguanas, nors tai visiškai skirtingos rūšys.

Vandeninės agamos patinas savo išvaizda labai skiriasi nuo patelės – atrodo tarsi tėvas su vaiku. Beje, patinas labai išraiškingas, spalvingas poravimosi metu. Subrendęs patinas turi labai gražią rožinės spalvos pasmakrę. Patelės daug mažesnės už patinėlius, bet taip pat ryškios – žalios.

Šie ropliai yra gan judrūs, todėl vis dažniau laikomi namuose, kur jiems būtinas terariumas. Jis turi būti gan erdvus. Kadangi Kinijos gamtoje vandens drakonai gyvena prie tekančių šaltinių ir upelių, čiurlenančių per akmenis, todėl šie gyvūnai mėgsta gerti tekantį vandenį, kurio neturėtų trūkti terariume. Vandeninės agamos labai mėgsta maudytis. Todėl terariume turi būti ir baseinėlis, kuriame būtų lengva pakeisti vandenį ir kuriame gyvūnas galėtų įmerkti savo kūną.

Terariume turi būti gerai įtvirtintų šakų šiam ropliui laipioti. Jos turėtų būti su lapais, bet jei tokios galimybės nėra, tai patariama įtaisyti bent dirbtinių lapų, už kurių roplys galėtų pasislėpti ir jaustis saugiai.

Vandeninės agamos geba pažinti žmones, turėti savo pomėgius, būdą. Todėl vieni šių roplių yra baikštūs, kiti – linkę bendrauti su žmonėmis. Nors šis roplys neatsiliepia šaukiamas vardu, bet atskuba pas žmogų, siūlantį jam skanėstą, nes atskiria žmonių balsus.

Vandeninės agamos poruojasi ir po maždaug šešių savaičių deda kiaušinius. Patelė juos saugo vos keletą parų, tačiau, kaip ir beveik visi kiti ropliai su keletu išimčių, jų nešildo, neperi. Namuose, įrengus kiaušiniams vystytis tinkamas sąlygas, galima sulaukti mažylių.

Nelaisvėje gyvenančiai patelei kiaušinių dėjimas – sunkus procesas. Jos raumenų sistema nėra taip gerai treniruota kaip giminaičių gamtoje, todėl ir "gimdymas" vyksta ne visuomet sklandžiai. O ir gamtoje visko nutinka. Sunku dabar nustatyti Petrulių augintinės mirties priežastį.

Lietuvoje iš tiesų vis dar trūksta veterinarų, išmanančių roplių ligas. Konkrečių gydyklų nurodyti negalėčiau. Tačiau visuomet galima kreiptis į Lietuvos zoologijos sodo specialistus pasikonsultuoti dėl iškilusių problemų ar gyvūno negalavimų. Ropliai – šaltakraujai gyvūnai, jų sveikata labai priklauso nuo teisingų laikymo sąlygų. Pavyzdžiui, jei chameleono ar kai kurių kitų rūšių patelės neturi tinkamo grunto kiaušiniams dėti, jos taip ilgai geba vilkinti šį procesą, kad po to jau būna per daug nusilpusios atlikti patį darbą. Visuomet džiugu, kai reikalingomis laikymo sąlygomis žmogus pasidomi dar prieš įsigydamas gyvūną. Tuomet galima išvengti daugybės klaidų.

Lietuvos zoologijos sodo roplių ar veterinarijos skyriaus specialistai negali priimti ir gydyti visų susirgusių laikomų augintinių, tačiau tikrai galėsime pakonsultuoti dėl laikymo sąlygų, šėrimo. O susirgus ropliui, patarti, ką daryti patiems ar kokios pagalbos prašyti nuvykus pas veterinarą. Daugelyje veterinarijos gydyklų dirba puikūs specialistai – jiems trūksta tik praktikos gydant tokius pacientus, todėl bendradarbiavimas konsultuojant vieniems kitus visuomet naudingas. Svarbiausia – gyvūnui.

Mūsų sode tai pat gyvena vandeninių agamų. Patinas Mačio turi visą haremą patelių. Kaip ir įprasta tokios struktūros šeimoje, viena jų yra jo numylėtinė. Jauniklių taip pat jau turime. Dalį jų jau gali įsigyti atsakingi būsimi šeimininkai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra