Didžiausi plotai

Sosnovskio barščiai į Lietuvą atkeliavo iš Kaukazo. Buvo manoma, kad tai bus geras pašaras gyvuliams, tačiau pasirodė, jog augalas yra pavojingas. Invazinis augalas pradėjo sparčiai  plisti ir naikinti vietinę augmeniją.

Sosnovskio barščiai yra sunkiai išnaikinami, nes tūkstančiai vieno augalo subrandintų sėklų išlieka gyvybingos keletą metų, o sunaikinti augalai atželia iš šaknų. Esant palankioms sąlygoms, jie užauga iki 3–5 m aukščio, stiebo skersmuo ties pagrindu siekia iki 12 cm, o žiedyno – iki 0,5 m.

Tokie kenkėjiški augalai okupavo ir tam tikras Kauno teritorijas. Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tikino, kad kiekvieną ankstyvą pavasarį yra tikslinamas jau žinomų šių augalų židinių teritorijų plotas. Seniūnai kasmet praneša apie naujai aptiktas vietas. Skaičiuojama, kad Kaune šiais augalais yra apžėlusi daugiau kaip 30 ha ploto teritorija.

Specialistė patikino, kad šiuo metu Sosnovskio barščiai labiausiai išplitę Gričiupio rajone ir Šilainiuose, ties VIII fortu, Žemalės gatvės šlaite ir Šilainių plento pakraščiuose. Nemaži jų plotai fiksuojami Panemunėje. Čia augalai veši A.Smetonos alėjos pakrantėje. Nemažai invazinių augalų pastebima ir Aleksote, ties Botanikos sodu ir Pabrėžos gatvėje.

Tvarkymo darbai

Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad naikinti Sosnovskio barščius yra tarsi kova su vėjo malūnais, nes tai daryti reikia sistemingai ir net kelis kartus per metus. Jie žydi liepos–rugsėjo mėnesiais – tad iki to laiko reikia pasirūpinti, kad vėjas kuo mažiau išnešiotų sėklų.

"Šiais metais šie invaziniai augalai yra naikinami 32 ha teritorijoje. Atkreiptinas dėmesys, kad priemonės taikomos tik Savivaldybės ir valstybinėje žemėje. Didžiausią nerimą kelia privačių apleistų valdų teritorijos, kadangi nesunaikintas augalas išplatina sėklas ne tik aplink save, bet ir vėjas jas išnešioja į gretimas teritorijas", – komentavo R.Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja patikino, kad neseniai pabaigtas pirmasis Sosnovskio barščių naikinimo etapas. Jo metu 23 ha ploto buvo purškiama herbicidais. Ten, kur barščiai želia netoli namų, purkšti chemikalais negalima, todėl šienauta. Liepą naikinimo darbai bus pakartoti antrą kartą.

Sosnovskio barščių teritorijos Kaune pradėtos naikinti nuo 2012-ųjų. Šiemet šiems augalams naikinti iš Kauno miesto savivaldybės aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų numatyta skirti beveik 40 tūkst. eurų.

Gresia baudos

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R.Savickienė primena gyventojams, kad savo teritorijose invazinius augalus turi naikinti patys savininkai. Šiuo metu seniūnai įspėja gyventojus apie gresiančias baudas, jei savo teritorijose jie nesilaiko miesto tvarkymo ir švaros taisyklių.

Jose skelbiama, kad palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą yra draudžiama. Specialistė pažymėjo, kad už šio punkto nesilaikymą gali būti taikomos sankcijos – įspėjimas arba piniginė bauda.

"Seniūnijos darbuotojai stengiasi gražiuoju išspręsti šią problemą, kalbasi su apleistų plotų savininkais, rašo jiems įspėjamuosius raštus, tačiau baudos nėra didelės, galbūt todėl ne visi savininkai tinkamai reaguoja į įspėjimus ir laiku imasi priemonių", – apgailestavo R.Savickienė.

Masinis naikinimas

Lietuvoje išplitusių augalų populiacijos nuo kitų metų bus naikinamos, taip pat rengiami teisės aktai, kuriais naikinti savo teritorijoje sužėlusius barščius turės ir ūkininkai bei valstybės įmonės.

"Iš ES lėšų finansuosime tuos darbus atrinktose teritorijose. Dar mes numatome teisės aktuose įpareigojimą žemės savininkams ir valdytojams, kad jeigu jų žemėje yra Sosnovskio barščių ar kitų invazinių rūšių, galėtume įpareigoti ir juos imtis kokių nors priemonių, jog tie sąžalynai neplistų į kaimynų teritoriją", – BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Pasak jo, šiuo metu visoje šalyje inventorizuota apie 1 tūkst. ha Sosnovskių barščių – tai teritorijos, kurių koordinatės tiksliai žinomos. Tačiau skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje jų yra ne mažiau kaip 10 tūkst. ha.

"Tokių plotų mes, be abejo, neįveiksime, bus kelios dešimtys hektarų – nebus labai didelių plotų", – apie tai, kiek invazinių augalų planuojama išnaikinti per metus, kalbėjo V.Graičiūnas.

Pirmoji pagalba

Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė ramina sakydama, kad šiais metais Sosnovskio barščių sultimis apsideginusių žmonių gerokai mažiau nei pernai – kol kas nebuvo rimtų sužalojimų. Vis dėlto primenama, kad su šiais augalais reikia elgtis itin atsargiai. Jų sultys veikia kaip ypač stipri rūgštis, o įkvėptos žiedadulkės gali sukelti apsinuodijimą. Kenksmingos augalo medžiagos gali būti net mirtinos.

Naikinti šiuos augalus reikia apsirengus kūną dengiančiais  drabužiais ir apsimovus pirštinėmis. Jei augalo sulčių pateko ant odos, rekomenduojama nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu. Vertėtų vengti žaizdas tepti aliejiniais kremais. Po to reikėtų pasitarti su gydytoju – net ir tuo atveju, jei ant odos nieko nematyti, nes nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o tik po dviejų trijų dienų.