Finalo laukimas

"Vasario 28-ąją teiksime galutinę paraišką Kultūros ministerijai, kuri jos egzempliorius išsiųs Europos Komisijos sudarytai tarptautinei dešimties ekspertų komandai į įvairias Europos šalis: Lenkiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Portugaliją ir kt.", – apie baigiamąjį etapą pasakoja kūrybinės komandos "Kaunas 2022 – šiuolaikinė sostinė" meno vadovė Virginija Vitkienė.

Paraiškos visą mėnesį bus skaitomos, analizuojamos. Po to kiekviename į "Europos kultūros sostinės 2022" titulą pretenduojančiame mieste apsilankys trys tarptautinės ekspertų komandos nariai ir vienas Europos Komisijos lydintis ekspertas, neturintis balsavimo teisės, tačiau prižiūrintis vizitacijos procedūrą. Kovo 27-ąją tarptautinė komanda lankysis Klaipėdoje, o 28-ąją – Kaune. Kiekvienam miestui prisistatyti bus skiriamos aštuonios valandos. "O kovo 29-osios rytą  Kaunas savo paraišką paraišką ginsis LR Kultūros ministerijoje. Tokia pati procedūra po pietų pertraukos laukia ir Klaipėdos. Dienos pabaigoje bus paskelbti konkurso rezultatai", – džiugiu jauduliu dalijasi V.Vitkienė.

Ekspertų pastabos

Sėkmingai įveikus pirmąjį konkurso etapą ir perėjus į antrąjį, Kauno kūrybinė komanda, iki gaudama oficialius ekspertų grupės komentarus, numanė, kokie klausimai bus užduoti, kokios pastabos išsakytos. "Kauno paraiškos atžvilgiu buvo pagirtas europietiškumo aspektas. Ekspertų komanda akcentavo, kad matyti didelis potencialas europiniam projektui išvystyti, tam turime pakankamai partnerių", – sako meno vadovė.

Pastabų sulaukta dėl to, kad kauniečių pristatyta programa buvo kiek per plati. "Tai žinojome gindamiesi pirmąją paraišką, nes buvome surinkę daugybę skirtingų pasiūlymų iš kultūros sektoriaus – per 80 paraiškų – ir norėjome, kad paraiškoje būtų matomi visi. Rengdami antrąją paraišką susiaurinome programą. Išryškinome pagrindines kryptis, temas, išskyrėme svarbiausius vietos ir užsienio partnerius", – sakė pašnekovė.

Ekspertų grupė pastebėjo, kad Kauno paraiškoje nematyti, kaip miesto infrastruktūrinė plėtra yra orientuota į kultūrą.

"Numatytos didelės infrastruktūrinės investicijos, ES struktūrinių fondų lėšas panaudojant muziejams, teatrams renovuoti, kino centrui "Romuva" rekonstruoti, tačiau ekspertams buvo neaišku, kodėl paraiškoje pristatytai infrastruktūrai pagal struktūrinių fondų programą skiriama suma siekia 100 mln. eurų, o pačiai programai – 20 mln. Jiems kilo klausimas, ar infrastruktūra neužgoš pačios programos. Turėjome tai patikslinti, paaiškinti, kad tai skirtingi biudžetai, programos, vykstančios nepriklausomai viena nuo kitos. Pagerintą infrastruktūrą tikrai išnaudosime programai įgyvendinti", – komentuoja V.Vitkienė.

Taip pat buvo paminėta, kad Kaune seniai atliktas kūrybinių industrijų tyrimas, kurio rezultatais remiantis atnaujinama miesto programa.

Ištyrė kultūrinę aplinką

Per pusmetį po pirmojo programos pristatymo etapo kauniečiai  atliko daug namų darbų: užsakė tyrimus, kuriuose aktyviai dalyvavo ir komandos nariai, įvykdyta miesto bendruomenių apklausa: gilintasi, kokie kultūriniai taškai yra pasiekiami žmonėms įvairiuose miesto mikrorajonuose; kur jie leidžia laisvą laiką; ar jų rajone kultūrinė pasiūla yra pakankama.

"Atlikus apklausą paaiškėjo, kad patenkinti kultūrine aplinka yra tik Žaliakalnio ir Centro mikrorajonų gyventojai – vos dvi teritorijos iš vienuolikos. O ypač skurdi kultūrinė pasiūla yra Vilijampolėje ir Aleksote. Su savanoriais, VDU Kūrybinių industrijų specialybės studentais ir miesto entuziastais, tyrėjais sukūrėme žemėlapį, kuriame suženklinome subkultūrų mėgstamas erdves. Bendruomenių tyrimas leidžia teigti, kad Kaune yra nepakankamas skaičius kultūros centrų miesto mikrorajonuose", – tyrimo rezultatus pristatė V.Vitkienė.

Atlikus apklausą paaiškėjo, kad patenkinti kultūrine aplinka yra tik Žaliakalnio ir Centro mikrorajonų gyventojai – vos dvi teritorijos iš vienuolikos. O ypač skurdi kultūrinė pasiūla yra Vilijampolėje ir Aleksote.

Kūrybinių industrijų tyrimą atliko Jūratė Tutlytė, Gintautas Mažeikis, Apolonijus Žilys, įtraukdami Kūrybinių industrijų specialybės magistrantus. Surinkta apie 50 gyvų interviu su kūrybinio sektoriaus atstovais: laisvai samdomais menininkais, mažų kūrybinių organizacijų vadovais. Internetu buvo surinkta apie 150 užpildytų apklausų.

"Kitas žengtas žingsnis – pagal registrų centro duomenis įregistruotos visos Kaune esančios kūrybinės organizacijos: ne tik meno, tačiau ir programavimo, mados, leidybos, dizaino ir kt. Džiugu pastebėti, kad nuo tyrimo, atlikto 2009-aisiais, organizacijų skaičius Kauno mieste išaugo 118 proc.", – sakė V.Vitkienė.

Jos teigimu, tyrimas patvirtino bendrąją statistiką, kad būtent šiame sektoriuje dirba jauni, neseniai studijas baigęs žmonės, patys save įdarbinantys, pasirūpinantys savęs išlaikymu ir sukuriantys papildomas darbo vietas. Progresyvus mažojo mastelio sektoriaus augimas bendrame ekonomikos kontekste įrodo, kad kūrybiškumas Kaune turėtų būti labai skatinamas.

Kartu su kūrybinių industrijų žemėlapiu buvo tyrinėjamos miesto viešosios erdvės: kiek miesto centre dar yra neišnaudotų erdvių, apleistų modernizmo pastatų, teikiami siūlymai savivaldybei, palaikančiai iniciatyvą suburti pastatų savininkus ir drauge spręsti miesto centro modernizmo pastatų revitalizacijos problemą.

"Dar vienas didelis darbas – kultūros strategijos rengimas, per kurią buvo reikalaujama atskleisti, kaip dalyvavimas konkurse prisidės prie jos įgyvendinimo. Reikėjo integruoti arba koreliuoti šio konkurso tikslus ir uždavinius. Rezultatas džiugina – paruošėme antrąją paraišką, kuri atrodo labai rimtai. Joje susikoncentravome atskleisdami, kad matome ne tik problemas, jų sprendimo būdus, bet jau žinome ir kaip pamatuosime rezultatus", – užtikrina meno vadovė.

Baigdami programos struktūrą, projekto rengėjai sako matantys, kad ją įgyvendinti bus tikrai brangu. "Rengdami paraišką žiūrėjome į pavyzdžius iš visos Europos. Negalėjome ruošti menkesnės programos nei miestai, kurie jau yra laimėję šį titulą, tačiau juk kitos šalys turi tris keturis kartus didesnius biudžetus nei mes, todėl reikėjo save pristabdyti. Programa turi būti inovatyvi ir įdomi, tačiau pasverta su turimu biudžetu", – aiškina V.Vitkienė.

Pralaimėjimo nebūna

Su KEKS projektu Kaunas ir kauniečiai sieja daug vilčių. O kas, jei tikslas nebus pasiektas? Pašnekovė ir šiuo atveju įžvelgia daug pranašumų.

"Visas konkursas yra suorganizuotas taip, kad, net jo nelaimėjus, sulaukiama daug naudos šaliai. Tai, kad sukūrėme kultūros strategiją, kuri jau buvo patvirtinta Kauno miesto savivaldybėje, integruodami programos tikslus, kuriuos mes per kelerius metus planuojame įvykdyti, yra svarbūs žingsniai. Žydų atmintis, modernizmo paveldo sutvarkymas, aktualizavimas ir kt. yra kultūros strategijoje, o strategijos dokumentas numato, kad jis turi būti įgyvendintas, nesvarbu, ar laimėtume, ar pralaimėtume", – pastebi pašnekovė.

Laimėjus konkursą, miestas įsipareigoja skirti nemažą sumą. "Tačiau net jei pralaimėtume, turime visus pajėgumus programai įgyvendinti, tik galbūt mažesniu masteliu. Nelaimėjus būtų liūdna, bet darbas nudirbtas ne veltui", – įsitikinusi V.Vitkienė.