„Nors italų veiduose nedingsta šypsena, jie atviri ir emocingi, tačiau sugeba išlikti ramūs, profesionalūs ir susikoncentravę į darbą. Didžiausias skirtumas nuo lietuvių – vadovai su darbuotojais bendrauja kaip lygūs su lygiais“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) studentė Ieva Dirdaitė, atlikusi praktiką IT įmonėje „Prossima Isola“, įsikūrusioje saulėtoje Sardinijoje.

Po sėkmingai atliktos praktikos Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto ketvirtojo kurso studentė sulaukė tarptautinio darbo pasiūlymo. Įmonė, besiverčianti skaitmeninių produktų turizmui plėtra ir konsultavimu, studentei pasiūlė tapti pajamų valdymo ir vadybos asistente ir toliau kurti jau pradėtą strategijos modelį. Kol kas darbas bus vykdomas nuotoliniu būdu – bent jau kol Ieva baigs bakalauro studijas KTU.

– Ieva, papasakok apie viską nuo pradžių. Kodėl pasirinkai atlikti praktiką Sardinijoje?

– KTU Karjeros centre, konsultacijos metu, užsiminiau, kad norėčiau atlikti praktiką. Man pasiūlė pasižvalgyti į Patirties partnerių programą. Taip viskas ir pasidėjo. Parašiau laišką programos „Partners 4 value“ koordinatorei, kuri paprašė atsiųsti gyvenimo aprašymą – CV. Koordinatorė patikino, kad žmonių, studijuojančių fizinius mokslus ir norinčių atlikti praktiką, trūksta. Kadangi aš kaip tik studijuoju taikomąją matematiką (fizinius mokslus), todėl karjeros centras operatyviai surado praktikos vietą Sardinijoje. „Prossima Isola“ įmonė noriai derino praktikos užduotis, ir mes gana greitai radome kompromisą.

– Ar tai apskritai pirmoji tavo praktika ir darbas?

– Tikrai ne – darbo ir praktikos patirties jau turiu, bet tai – pirmoji mano praktika, kuri glaudžiai siejasi su mano pasirinktomis taikomosios matematikos studijomis.

– Įvardink 3–5 pagrindinius praktikos ar darbo skirtumus Lietuvoje ir Sardinijoje.

– Visų pirma – didžiulis kultūrinis skirtumas, o antra – nustebino tai, kad toje įmonėje visi bendrauja ir bendradarbiauja, nėra ryškaus skirtumo tarp vadovų ir darbuotojų. Niekas neskuba, visi dirba atsipalaidavę, linksmi ir laimingi ir dar daugiau – žmonės į darbą eina kaip į šventę.

– Drąsiai nėrei į tam tikrą avantiūrą – kita kalba, kita kultūra, kitoks požiūris nei Lietuvoje į darbuotoją ir, be abejo, reikėjo įgyvendinti „Prossima Isola“ įmonės reikalavimus. Iš kur tiek drąsos naujiems iššūkiams?

– Man norėjosi pokyčių, norėjosi pabandyti kažką naujo. Vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl pasirinkau praktiką užsienio įmonėje buvo tai, kad norėjau įgyti patirties, kuri būtų realiai naudinga, o ne simuliacinio pobūdžio. Paskutinis, bet taip pat labai svarbus dalykas yra tas, kad noriu prisiminti universitetą, ne vien kaip mokslo buveinę, kurioje gavau daug teorinių žinių, bet ir kaip instituciją, kurioje suteikiama galimybė pradėti karjerą Lietuvoje ir užsienyje.

– Kaip tau sekėsi adaptuotis?

– Puikiai! Greitai adaptavausi, supratau, ko iš manęs tikimasi ir laukiama. Gavau visišką pasitikėjimą ir atsakomybę iš vadovų pusės. Sritis, į kurią gilinausi, man buvo visiškai nauja, norėjosi nenuvilti nei savęs, nei įmonės, todėl teko nemažai mokytis savarankiškai.

– Kas praktikos metu paliko didžiausią įspūdį?

– Negaliu išskirti vieno konkretaus dalyko. Patiko viskas! Įdomu save pamatyti kitoje aplinkoje, pažinti naują kultūrą, sutikti naujus žmones.

– Papasakok šiek tiek daugiau apie įmonę: kokia jos veiklos misija, koks tavo vaidmuo toje įmonėje?

– „Prossima Isola“ nedidelė, 10 žmonių komanda, tačiau sugebanti nuveikti didelius darbus. Šiuo metu pagrindinis jų tikslas – pasiūlyti rinkai skaitmeninius produktus, susijusius su turizmu, plėstis į tarptautinę rinką. Kita veiklos sritis – paslaugos viešbučiams, kurioje aš dirbau, – „revenue management“. Visos praktikos metu padėjau praktikos vadovui sudarinėti strategiją viešbučiams, ruošti ataskaitas, kurti modelį programinei įrangai.

– Norėtųsi sužinoti, kaip italai elgiasi darbo aplinkoje: ar jie iš tiesų yra karštakošiai, o gal kaip tik ramūs ir santūrūs?

– Italų veiduose nedingsta šypsena, jie bendraujantys, atviri ir emocingi, tačiau sugeba išlikti ramūs, profesionalūs ir susikoncentravę į savo darbus.

– Studijuoji taikomąją matematiką. Ar pavyko teorines žinias, gautas studijų metu, pritaikyti praktikoje užsienyje?

– Didelę dalį jau įgytų per paskaitas teorinių žinių tikrai pritaikiau, bet teko taikyti ir tai, ką mokysimės ateinantį semestrą. Mano tiksliųjų mokslų studijos ir praktiniai uždaviniai glaudžiai siejosi tarpusavyje.

– Kaip pritaikysi praktinius įgūdžius studijose?

– Paprasčiau ir realiau suvoksiu teorijos taikymą praktikoje, lengviau suprasiu didelius informacijos srautus. Nuo šiol kiekvieną teoriją galvoje paversiu į klausimą: „o kaip tai galima pritaikyti įmonėje, atliekant užduotis ir t. t.“

– Ką patartum studentams, kurie galvoja apie karjerą užsienyje, bet nedrįsta žengti pirmojo žingsnio ir susirasti sau praktikos vietą?

– Blogiausia, ką gali padaryti studentas ir apskritai jaunas žmogus, tai nebandyti nieko. Turi būti drąsus ir pasiryžti, nes galimybės, kurias suteikia universitetas yra didžiulės, reikia tik jomis pasinaudoti.