Vasario 16-osios popietę prekybos ir laisvalaikio centre "Mega" lankęsi žmonės, išgirdę raginimus skubiai palikti centro patalpas, bergždžiai klebeno avarinių išėjimų duris – jos buvo užrakintos. Laimė, pranešimas apie gaisrą nebuvo tikras.

Pasijuto įkalinti

"Su septynmečiu vaiku žiūrėjome filmą, kai pasigirdo signalas ir instrukcijos, kad reikia palikti patalpas. Vis buvo pranešama, kad reikia ieškoti žalia rodykle pažymėtų avarinių durų. Kino salėje susiradome tokias duris, bet jos buvo užrakintos", – pasakojo į nemalonią situaciją "Megoje" patekusi moteris.

Antradienio popietę didžiuliame prekybos ir pramogų centre "Mega" laiką leidę žmonės buvo paraginti kuo greičiau palikti visas centro patalpas – įsijungus priešgaisrinei signalizacijai paskelbta apie evakuaciją. Įvykio liudininkai piktinosi, kad evakuacija vyko labai neatsakingai, nes, užuot pasinaudoję avariniais išėjimais, centro lankytojai buvo priversti stovėti eilėje prie lėtai besisukančių vieno iš pagrindinių išėjimų durų.

Kino salėje buvę žmonės nustebo ne tik dėl to, kad avarinio išėjimo durys paskelbus evakuaciją buvo užrakintos. "Kauno dienai" apie tai pasakojusi moteris prasitarė, kad darbuotojas, į kurį kreiptasi pagalbos, teigė neturįs rakto nuo tų durų ir nežinąs, kas jį turi, tad žmonėms nieko kito neliko, kaip iš kino salės išeiti per pagrindines duris, pakliūnant į restoranų zoną, iš kurios kartu su minia dar reikėjo leistis laiptais, o po to laukti prie vėžlio greičiu besisukančių pagrindinių durų į lauką. Užrakintos buvo ir avarinės durys, per kurias iš fojė prie akvariumo galima patekti į lauką.

"Vadinasi, kilus gaisrui, kino salėje gali sudegti", – su siaubu konstatavo skaitytoja ir retoriškai klausė, kam reikalingos avarinės durys, jeigu jos būna užrakintos. Laimė, šįkart pavojus buvo netikras ir žmonėms po 15–20 minučių leista sugrįžti į pastato vidų.

Pavojaus nebuvo?

"Megos" atstovė Rasa Vyšniauskienė vakar priešpiet teigė negalinti nieko pakomentuoti, nes dėl įvykio vyksta tyrimas, kurio metu ir turėtų būti išsiaiškintos visos aplinkybės.

"Suveikus automatinei priešgaisrinei sistemai, buvo paskelbta evakuacija. Tokiu atveju visi prekybos centro evakuaciniai išėjimai atsidaro automatiškai, jie nėra rakinami raktais. Pavojaus paskelbimo atveju buvo atidaryti 39 evakuaciniai išėjimai pirmajame prekybos centro aukšte", – darbo dienai baigiantis informavo R.Vyšniauskienė.

Jos teigimu, apsaugos darbuotojai operatyviai patikrino įvykio vietą ir išsiaiškino, kad signalas klaidingas ir realaus pavojaus "Megos" klientams ir darbuotojams nebuvo. "Evakuacinius įėjimus antrajame prekybos centro aukšte (čia ir yra įsikūręs kino teatras, apie kurį pranešė klientė) apsaugos darbuotojai sistemiškai uždarė, kad, kol veikė sisteminiai pranešimai apie evakuaciją, klientai neitų per antrojo aukšto evakuacinius išėjimus, kurie veda ant prekybos centro stogo. Nuo jo yra evakuaciniai laiptai už pastato žemyn", – įvykio aplinkybes aiškino "Megos" atstovė.

Pasak R.Vyšniauskienės, pašalinus gedimą, priešgaisrinės signalizacijos sistema buvo sugrąžinta į budėjimo režimą ir evakuacijos transliacija nutraukta nedelsiant. "Megos" lankytojai per garsiakalbius buvo informuoti apie tai, jog pavojus klaidingas ir galima grįžti į prekybos centrą. Evakuaciniai išėjimai nėra rakinami raktais, jie atsidaro automatiškai suveikus priešgaisrinei sistemai", – tikino R.Vyšniauskienė.

Jos teigimu, 2006 m. parengti, o pertvarkius patalpas pernai kovą pakoreguoti evakuacijos planai yra iškabinti prekybos centre prie kiekvieno evakuacinio išėjimo.

"Priešgaisrinė signalizacija, jos veikimas, evakuacijos pranešimų transliacija, evakuacinių ženklų ir durų veikimas tikrinamas reguliariai. Paskutinį kartą buvo tikrinta 2016 m. sausio 27 d. Kompleksinį visų sistemų (priešgaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemos, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, elektrotechninės dalies ir pan.) bandymą privaloma vykdyti kartą per metus. "Megoje" paskutinis atliktas 2015 m. rugpjūčio 27 d.", – informavo R.Vyšniauskienė.

Durys privalėjo atsidaryti

"Visos tokios gaisrinės sistemos yra tikrinamos kiekvienais metais, ir jos turi suveikti automatiškai, jeigu kilo gaisras ar atsitiko koks nors incidentas – durys turi atsidaryti pagal visus reikalavimus. Šiuo atveju kažkur kažkas ne taip buvo padaryta", – situaciją "Megoje" komentavo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius Aurelijus Lukauskas.

Jis nesiryžo spėlioti, dėl kokių priežasčių avarinių išėjimų durys nebuvo atidarytos – tai esą turėtų paaiškinti pastato šeimininkai. "Durys, kai yra tokia situacija, turi atsidaryti automatiškai bet kuriuo paros metu. Jeigu durys neatsidaro, tai jau pažeidimas", – pastebėjo specialistas.

Pasak A.Lukausko, už tokius pažeidimus turi atsakyti pastato šeimininkai. Už tai gresia bauda iki 579 eurų.

Pažeidimų neužfiksavo

Ugniagesiai tikrina, ar viešosios paskirties pastatuose paisoma gaisrinės saugos reikalavimų, tačiau, anot A.Lukausko, ir patys reikalavimai smarkiai skiriasi kioske ir, pavyzdžiui, "Megoje". Jo duomenimis, "Megoje" planinis patikrinimas atliktas pernai vasarą, tačiau tuomet jokių pažeidimų neužfiksuota.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius atkreipė dėmesį, kad visi įmonės ar įstaigos darbuotojai privalo būti supažindinti su evakuaciniais planais.

Užsiminus, kad neretai įmonėse tik surenkami darbuotojų parašai ir sutvarkomi dokumentai, tačiau realiai žmonės net nenutuokia, kaip turėtų elgtis gaisro ar kitos nelaimės atveju, A.Lukauskas pabrėžė, kad kiekvienas darbuotojas turi mokėti naudotis evakuacijos planais.

"Neužtenka darbuotojui paduoti segtuvą su dokumentais, kad pasiskaitytų. Rekomenduoju kartu su vadovu iš tikrųjų apeiti visus evakuacinius išėjimus, išsiaiškinti ir patikrinti, kaip naudotis visomis gaisro gesinimo priemonėmis. Tai gerokai naudingiau, nei numesti skaityti dokumentus", – tikino specialistas.

Iš nelaimių nepasimoko

Po kiekvieno didesnio gaisro ugniagesiai prabyla apie tai, kad ne visada laikomasi bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių. Daugiabučiuose namuose didžiausia problema – įvairiais daiktais užgriozdintos laiptinės, balkonai, liukai, angos, išėjimai, skirti evakuacijai gaisro metu.

"Kauno diena" ne kartą rašė, kaip, įsiplieskus gaisrui daugiabutyje, kilo keblumų evakuoti gyventojus dėl to, kad nepaisoma ugniagesių perspėjimų apie gaisrinės saugos reikalavimus.

Ugniagesiai pripažįsta, kad nuo gaisrų nukentėję žmonės dažnai su siaubu prisimena nelaimes, tačiau įtikinti juos neužgriozdinti evakuacinių kelių nepavyksta.

2012 m. Kaune, Baltų prospekto daugiaaukščio namo 7-ajame aukšte kilęs gaisras gyventojų irgi nepamokė. Įsiplieskus ugniai kai kurie žmonės gelbėjosi šokdami per balkoną, o vienas jaunuolis žuvo užsidaręs vonioje, tačiau ugniagesių reikalavimų sutvarkyti evakuacinius išėjimus ir laiptus gyventojai nepaisė ir po nelaimės – esą baiminamasi, kad kopėčiomis per liukus iš buto į butą gali patekti vagys.

A.Lukauskas atkreipė dėmesį, kad geriausia atsarginių išėjimų duryse įrengti tokias spynas, kurios iš vidaus atsirakina ar atsidaro be rakto. "Mechanizmų dabar yra pačių įvairiausių", – pridūrė specialistas.

Svarbu žinoti ir paisyti

Draudžiama rakinti aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus mechanizmą.

Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.

Pavojinga bendrojo naudojimo patalpose kaupti nenaudojamus namų apyvokos daiktus, šiukšles, greitai užsidegančias ir degias medžiagas.

Kaip taisyklių laikomasi, kontroliuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai.

Planiniai patikrinimai atliekami 10 ir daugiau aukštų turinčiuose pastatuose kartą per trejus metus.

Žemesni gyvenamieji pastatai tikrinami atsižvelgiant į gaisrų statistiką ir kitas aplinkybes.

Už šiuos Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus gali būti taikomos administracinės poveikio priemonės.

Bauda piliečiams siekia nuo 7 iki 72 eurų, o pastatą administruojančios įmonės vadovui – nuo 28 iki 579 eurų.